2017
Dramblys pamokoje
October 2017


Mokymas Gelbėtojo būdu

Dramblys pamokoje

Mokytojų tarybos susirinkimai keičia ne tik mokymą. Jie keičia mokymąsi.

Paveikslėlis
elephant

Mišvakė Sitolė susidūrė su iššūkiu. Jam, kaip Sekmadieninės mokyklos prezidentui, Dievas skyrė atsakomybę už Evangelijos mokymosi ir mokymo gerinimą apylinkėje.1

Bet kai kurių jo apylinkės narių Johanesburge, Pietų Afrikoje, žinios ir lūkesčiai labai skiriasi. Vieni yra gavę gerą išsilavinimą, kiti – ne. Daugelis buvo mokyti, kad mokinio reikalas yra klausyti, o ne kalbėti. Kiti susiduria su kultūriniais prieštaravimais, sunkiai priimdami, kad visi, vyrai ir moterys, turi būti mokomi tiek Bažnyčioje, tiek ir namuose.

„Dalis mūsų žmonių kalba skirtingomis kalbomis, – sako brolis Sitolė. – Bet Dvasia nori paveikti kiekvieną.“

Kai pernai buvo pristatyta programa Mokymas Gelbėtojo būdu ir mokytojų tarybos susirinkimai, apylinkės bei skyriai visoje Bažnyčioje pradėjo rengti mokytojų tarybos susirinkimus, juose tartis, mokytis apie mokymą Gelbėtojo būdu ir jo taikymą.

Štai tada brolis Sitolė ir pradėjo suprasti, kaip mokytojų tarybos susirinkimai gali palaiminti jo apylinkę. Galima aptarti kultūrinius iššūkius, paskatinti mokinius aktyviau dalyvauti, o skirtingi narių požiūriai gali tapti palaiminimu.

Kaip ir daugelis kitų visame pasaulyje, brolis Sitolė suprato, kad Viešpats mokytojų tarybos susirinkimus pasitelkė ne vien tam, kad pakeistų mokymą. Jis juos naudoja ir tam, kad pakeistų mokymąsi.

Palyginimas apie dramblį

Įdomiausia, jog brolis Sitolė išsiaiškino, kad, kai mokytojas suteikia galimybes mokiniams patiems aktyviai mokytis, visi gali gauti naudos iš platesnio akiračio, kurį atveria skirtingi požiūriai.

Tai brolis Sitolė suprato per mokytojų tarybos susirinkimą, kai vienas apylinkės narys pateikė palyginimą apie neregius ir dramblį. Tame palyginime pasakojama, kaip šeši neregiai skirtingai apibūdina dramblį (koja kaip bokštas, uodega kaip virvė, straublys kaip vamzdis ir pan.), nes kiekvienas liečia kitą vietą.2

Paveikslėlis
parts of an elephant

„Bet įsivaizduokite, kad dramblys simbolizuoja Evangelijos mokymą, – sako brolis Sitolė. – Turime suteikti galimybę visiems mokiniams pasidalyti savo požiūriu, kad visi kartu galėtume suprasti, kaip Evangelija mus visus laimina.“

Štai kodėl mokytojai brolio Sitolės apylinkėje per mokytojų tarybos susirinkimus visada sėdi aplink stalą – kad vyktų diskusija. „Tai mums primena, kad visų nuomonė vienodai svarbi“, – sako jis.

Pagal poreikius

Tokijuje, Japonijoje, gyvenanti Natsuko Soedžima abejojo, ar sugebės gerai mokyti. „Kai mane pašaukė Sekmadieninės mokyklos jaunimo klasės mokytoja, – pasakoja ji, – vyskupui pasakiau, kad bijosiu mokyti. Bet jis atsakė, kad tai Dievo pašaukimas, taigi aš jį priėmiau.“

Apskritai ta klasė ją baugino dėl asmeninių jos narių sunkumų. Du jaunuoliai turėjo klausos sutrikimų. Keletas į Japoniją iš kitų šalių persikėlusių klasės narių kalbėjo tik angliškai. Taip pat baugino jos ir mokinių amžiaus skirtumas.

Bet mokytojų tarybos susirinkime sesuo Soedžima rado atsakymą. „Kalbėjome apie meilę kiekvienam klasės nariui, jų vardų atsiminimą, meldimąsi dėl kiekvieno iš jų ir mokymą vadovaujant Dvasiai, pagal poreikius, – paaiškino ji, – štai tai ir pradėjau daryti.“ Taip pat ji pradėjo daryti dar kai ką, ko išmoko taryboje: „Kalbėjau taip, kad parodyčiau jiems savo meilę.“

Kaip tai pavyko? „Pasikeitė mano širdis. Pradėjau jausti meilę savo mokiniams. Man rūpėjo tie, kurie neateidavo į pamokas, meldžiausi dėl jų. Tik pasibaigus vienai pamokai, pradėdavau ruoštis kitai, kad būtų laiko apgalvoti visas mokymo galimybes. Buvau kupina džiaugsmo.“

Konkretūs atsakymai

Sekmadieninės mokyklos prezidentas Minesotos valstijoje, JAV, Bredas Vilsonas stengiasi, kad mokytojai iš mokytojų tarybos susirinkimo išeitų aptarę, kaip planuoja pasikeisti dėl susirinkime įgytų žinių.

„Sekame brošiūroje Mokymas Gelbėtojo būdu pateiktu planu, – sako brolis Vilsonas. – Aptariame, kaip mokytojams sekasi, ir po to pasikalbame apie vieną iš siūlomų temų. Aš, kaip pagalbininkas, užduodu klausimus ir apibendrinu mintis. Tada mes pabandome jas pritaikyti. Pasidalijame į grupeles ir aptariame: „Ar ką nors darysiu kitaip dėl to, ką sužinojau šios dienos susirinkime?“

Tos pačios apylinkės diakonų kvorumo mokytojas Ronas Gudsonas sako, kad yra sužavėtas, kaip brolis Vilsonas rengia tarybą. „Kalbamės apie tai, kaip mokytų Gelbėtojas, – sako jis. – Tada, pajautęs Dvasią, pamanai: turėčiau tai išmėginti savo pamokose. Galvojimas apie Gelbėtoją pakeičia požiūrį. Tai tampa mažiau „turiu paruošti pamoką“ ir labiau „ko trūksta šiems diakonams ir kaip galiu padėti, kad jie tai gautų?“

Jis pamena, kaip savo dienoraštyje užrašė: „Šiandien buvau mokytojų tarybos susirinkime ir štai ką turėsiu padaryti…“ Tiesą sakant, jo dienoraštyje apstu panašių užrašų. Dabar jis ruošiasi iš anksto: „Pradėjęs anksti, visą savaitę gauni [Dvasios] raginimus.“ Jis domisi, kas vyksta diakonų gyvenime: „Kai juos pažįstu, galiu geriau jiems padėti.“ Diakonus jis taip pat kviečiasi į pagalbą mokyti: „Tai darydami jie taip pat geriau mokosi.“3

Dainavau toliau

„Tarybos susirinkime kalbėjomės apie tai, kaip muzika gali priartinti Dvasią, – sako Pradinukų organizacijos toje pačioje Minesotos apylinkėje mokytoja Džoselina Herington. – Neseniai vedžiau pamoką Spindulėlių klasėje. Pamaniau: dainuosiu, kol jie spalvins, ir tai bus visai malonu. Pradėjau dainuoti, o jie visi nustojo spalvinę ir ėmė klausytis. Taigi dainavau toliau. Tai priartino Dvasią ir kai aš baigiau, jie buvo pagarbūs, netrukdė kalbėti. [Taryboje] aptarėme ir poreikį liudyti, kai atsiranda galimybė. Todėl paliudijau jiems suprantamais žodžiais.“

Sesuo Herington sako, kad yra dėkinga, jog Pradinukų organizacijos mokytojos buvo pakviestos į tarybos susirinkimus. „Kalbamės apie suaugusiųjų mokymą, – sako ji, – bet tada brolis Vilsonas paklausia: „O kaip sekasi mokyti jaunimą? Kaip sekasi mokyti vaikus?“ Jis padeda prisiminti, kad čia atstovaujami visų amžiaus grupių mokytojai.“

Taryba tarybai

Apylinkės Sekmadieninės mokyklos prezidentas Kalgaryje, Kanadoje, sako, kad yra dėkingas už apylinkės taryboje išgirstus patarimus. „Paramos bendrijos prezidentė arba vyresniųjų kvorumo prezidentas gali pasakyti, kad norėtų, jog mokytojai susitelktų į ką nors konkretaus, ir mes tai pasiūlome mokytojų tarybos [susirinkime]“, – sako jis.

Kai tik prasidėjo mokytojų tarybos susirinkimai, mokytojai nežinojo ko tikėtis, taigi juos teko kviesti asmeniškai ir supažindinti su svetainėje teaching.lds.org pateikta mokomąja medžiaga. „Dabar ratas jau įsisuko, – sako jis. – Jie žino, kad tai vieta, kur aptariame reikalus.“

Vienas paskutinių susirinkimų buvo skirtas sekimui Dvasia. „Kalbėjome apie gerą pasiruošimą ir nesijaudinimą, ar pavyks aprėpti viską, – sako jis. – Viena sesuo pasakė, kad visada manė, jog per pamoką turi pakalbėti apie kiekvieną tos pamokos plano punktą. Galima buvo matyti, kaip ji nušvinta mums kalbant apie sekimą įkvėpimu vadovaujant diskusijai.“

Bendra sprendimų paieška

Paveikslėlis
elephant on a table

Skirtingos pamokos pasižymi skirtingomis mokymo galimybėmis, iššūkiais ir galimais palaiminimais. Dėl to tarybos ir yra efektyvios, nes mokytojams su Dvasios pagalba suteikia galimybę ieškoti savo konkrečių sunkumų sprendimų.

Džefris Rydas, Arizonos valstijoje, JAV, tarnaujantis kuolo Sekmadieninės mokyklos prezidentas, sako, kad mokytojų tarybos susirinkimai geriausiai pasiseka, kai mokytojai supranta, jog jie skirti tartis: „Tada jie mato, kad gali padėti vieni kitiems.“

Jis sako, kad kuole stengiamasi padėti mokytojams perjungti mintis nuo „ar man gerai sekasi?“ prie „kaip jiems sekasi priimti žinią?“

Kuole pradinukų organizacijos mokytoja tarnaujanti Marisa Kanova sako, kad įkvėpta mokytojų taryboje dabar ji savo klasės „Šaunuoliai 8“ mokinius ragina melstis vienus dėl kitų. Tai buvo veiksminga, bet tai gali netikti suaugusiųjų klasei. „Melstis dėl kiekvieno didelės Evangelijos pagrindų klasės nario gali būti per daug sudėtinga, – sako ji. – Laimei, mokytojai paklausia: „O kaip mes galėtume pritaikyti tai savo klasėje?“ Ir kartu randame sprendimą.

„Man patinka, – tęsia ji, – kad mokytojų tarybos susirinkimuose mums skiriama laiko papasakoti, ką veikiame ir kaip mums sekasi. Labai naudinga, kai tave palaiko ir tau pataria, – imi jausti, kad visi siekiame to paties tikslo. Man taip pat patinka, kad aptardami skirtingi žmonės išsako skirtingą požiūrį. Tai man padeda galvoti apie dalykus, kurie pačiai neateitų į galvą.“

Mūsų dalyvavimas ir apsikeitimas patirtimi mokytojų tarybos susirinkimuose padeda geriau suprasti palyginimą apie dramblį, vadinamą „Evangelijos mokymu“. Daugelis narių visoje Bažnyčioje, kaip ir brolis Sitolė Afrikoje, mano, kad gerėja mūsų sugebėjimas mokyti Gelbėtojo būdu ir tai keičia ne tik mūsų mokymą, bet ir mokymąsi.

Išnašos

  1. Žr. Handbook 2: Administering the Church (2010), 12.2.2.

  2. Panašus palyginimas minimas prezidento Dyterio F. Uchtdorfo kalboje „Kas yra tiesa?“ (2013 m. sausio 13 d. vakaronė su jaunais suaugusiaisiais), broadcasts.lds.org.

  3. Daugiau patarimų straipsnyje (anglų k.): Brian K. Ashton, “Helping Youth Teach,” Liahona, Aug. 2016, 24–25.