Prasmingų santykių kūrimas

„[Santykius kuriame] vienu metu tik su vienu žmogumi“, – sakė vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo.³ Šventoji Dvasia gali vesti mus, kai stengiamės kurti prasmingus santykius su tais, kuriems tarnaujame. Toliau pateikti patarimai paremti vyresniojo Uchtdorfo pasiūlymais.⁴

• Geriau juos pažinkite.

  Prezidentas Ezra Taftas Bensonas (1899–1994) mokė: „Negalite tinkamai tarnauti tiems, kurių gerai nepažįstate.“ Jis pasiūlė sužinoti kiekvieno šeimos nario vardus ir sekti svarbias datas, tokias kaip gimtadieniai, palaiminimai, krikštai ir santuoka. Tai žinodami turėsite galimybę parašyti raštelį ar paskambinti, kad pasveikintumėte šeimos narį konkrečia proga arba pasiekus trokštamą tikslą.⁵

• Leiskite laiką kartu.

  Santykiams sukurti reikia laiko. Ieškokite progų išlaikyti ryšį. Tyrimai rodo, kad norint sukurti sveikus santykius būtina parodyti žmonėms savo rūpestį.⁶ Dažnai lankykite tuos, kuriems buvote pašaukti tarnauti. Bendraukite su jais bažnyčioje. Naudokitės bet kokiomis papildomomis priemonėmis, tokiomis kaip el. paštas, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „Skype“, telefoniniai skambučiai ar atvirukai. Vyresnysis Ričardas G. Skotas (1928–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie paprastos ir kuriančios meilės bei palaikymo galią: „[…] atsivertęs Raštus […] dažnai pastebėdavau juose [mano žmonos] slapta įdėtą kokį nors meilų ir mane palaikantį raštelį. […] Tie brangūs […] rašteliai man iki šiol yra neįkainojamas paguodos ir įkvėpimo lobis.“⁷

  Taip pat atminkite, kad santykiai visuomet priklauso nuo dviejų. Galite rodyti meilę ir draugystę, tačiau negalėsite bendrauti, jei rodomi jausmai nebus priimami ir nesulauks atsako. Jei atrodo, kad kitas žmogus abejingas, nesistenkite bendrauti per jėgą. Duokite jam ar jai laiko, kad pamatytų jūsų nuoširdžias pastangas, ir, jei būtina, pasitarkite su savo vadovais, ar prasmingi santykiai vis dar atrodo įmanomi ar ne.

• Bendraudami būkite rūpestingi.

  Prasmingų santykių kūrimas reikalauja, kad įveiktume paviršutiniškumą. Paviršutiniškai bendraujant gausu paplepėjimų apie darbotvarkes, orą ir kitas smulkmenas, tačiau tai neturi nieko bendro su prasmingesniems ryšiams būtinu dalijimusi jausmais, įsitikinimais, tikslais ir rūpesčiais. Dangiškasis Tėvas prasmingesnio bendravimo pavyzdį parodė, pasidalydamas savo jausmais ir planais su Savo Sūnumi (žr. Jono 5:20) ir per Savo pranašus su mumis (žr. Amoso 3:7). Dvasios vedami, dalydamiesi kasdieniais įvykiais ir gyvenimo iššūkiais vienas su kitu, įgysime dėkingumo vienas kitam ir atrasime bendrų pomėgių ir panašių patyrimų.

  Klausymasis svarbi rūpestingo bendravimo dalis.⁸ Kai atidžiai klausotės, turite daugiau galimybių padėti kitiems ateiti pas Kristų, nes geriau suprantate ir įžvelgiate kitų poreikius, o jie jaučiasi mylimi, suprasti ir saugūs.

• Vertinkite skirtumus taip pat, kaip panašumus.

  Kai kurie mano, „kad Bažnyčia nori visus paversti vienodais – kad visi vienodai atrodytų, jaustų, galvotų ir elgtųsi, – sakė vyresnysis Uchtdorfas. – Tai prieštarautų išminčiai Dievo, kuris sukūrė vyrą, besiskiriantį nuo savo brolio, […].

  Bažnyčia klesti, kai mes išnaudojame šiuos skirtumus ir raginame vieni kitus vystyti ir naudoti savo talentus, kad padrąsintume ir sustiprintume savo bendražygius mokinystėje.“⁹

  Reikia, jog pamatytume kitus taip, kaip juos mato Dievas, kad mylėtume juos taip, kaip Dievas myli mus. Prezidentas Tomas S. Monsonas (1927–2018) mokė: „Turime išsiugdyti gebėjimą matyti žmones ne tokius, kokie jie yra dabar, o tokius, kokie jie gali tapti.“¹⁰ Galime melsti pagalbos, kad pamatytume kitus taip, kaip mato Dievas. Jei su kitais elgsimės remdamiesi numanomu jų augimu, gali būti, kad jie pranoks mūsų lūkesčius.¹¹

• Tarnaukite jiems.

  Būkite jautrūs tų, kuriems tarnaujate, poreikiams ir noriai skirkite savo laiko bei talentų bėdai ištikus arba tiesiog dėl to, kad jie jums rūpi. Galite būti šalia, kad paguostumėte, paremtumėte ir tinkamai pagelbėtumėte ištikus nelaimei, ligai ar tuomet, kai to skubiai reikia. Tačiau, jei santykių per daug, reaguojame paviršutiniškai. Dievas suteikė mums valios laisvę rinktis, kad galėtume veikti, o ne būti veikiami (žr. 2 Nefio 2:14). Kaip mokė apaštalas Jonas, mes mylime Dievą, nes Jis pirmas mus pamilo (žr. 1 Jono 4:19), – kai tarnaujame kitiems, jie jaučia mūsų nuoširdžią meilę. Ji gali suminkštinti jų širdis ir sustiprinti meilę bei pasitikėjimą.¹² Tai sukuria sąlygas daryti vis daugiau gerų darbų, galinčių kurti santykius.

Jėzus Kristus kūrė prasmingus santykius su Savo mokiniais (žr. Jono 11:5). Jis pažinojo juos (žr. Jono 1:47–48). Jis leido laiką kartu su jais (žr. Luko 24:13–31). Jo bendravimas nebuvo paviršutinis (žr. Jono 15:15). Jis vertino jų skirtumus (žr. Mato 9:10) ir matė jų potencialą (žr. Jono 17:23). Nors buvo visų Viešpats, Jis tarnavo visiems, sakydamas, kad atėjo tam, kad tarnautų, o ne tam, kad Jam patarnautų (žr. Morkaus 10:42–45).

Ką jūs darysite, kad sukurtumėte stipresnius santykius su tais, kuriems esate pašaukti tarnauti?