121 Skyrius

Malda ir pranašystės, kurias užrašė pranašas Džozefas Smitas, kalėdamas Liberčio kalėjime, Misūrio valst., datuotos 1839 m. kovo 20 d. (History of the Church, 3:289–300). Pranašas ir keletas bendražygių keletą mėnesių išbuvo kalėjime. Jų pareiškimai ir prašymai, adresuoti atsakingiems pareigūnams ir teisėjams, neatnešė jiems išlaisvinimo.

1–6 Pranašas maldauja Viešpatį už kenčiančius šventuosius; 7–10 Viešpats kalba jam ramybę; 11-17 Prakeikiami visi tie, kurie melagingai apkaltina prasižengimu Viešpaties žmones; 18-25 Jie neturės teisės į kunigystę ir bus pasmerkti; 26–32 Tiems, kurie narsiai ištveria, pažadėti šlovingi apreiškimai; 33–40 Kodėl daug pašauktų ir maža išrinktų; 41–46 Kunigystė turi būti naudojama tik teisiai.

 O dieve, kur tu? Ir kurgi ta priedanga, dengianti tavo aslėptuvę?

 aKaip ilgai tavo ranka bus sulaikyta, ir tavo akis, taip, tavo tyra akis, iš amžinųjų dangų stebės tavo žmonių ir tavo tarnų skriaudas, ir tavo ausį vers jų šauksmai?

 Taip, o Viešpatie, akaip ilgai jie kentės šias skriaudas ir neteisėtas priespaudas, kol tavo širdis suminkštės jiems ir tavo vidų apims užuojauta jiems?

 O Viešpatie Dieve aVisagali, dangaus, žemės ir jūrų bei viso, kas juose sutvėrėjau, ir kuris kontroliuoji ir pajungi velnią bei tamsią ir tamsuolišką Šeolo viešpatystę, – ištiesk savo ranką; teperveria tavo akis; tebūna nukelta tavo priedanga; tenebūna daugiau uždengta tavo bslėptuvė; tebūna atsukta tavo ausis; tebūna suminkštinta tavo širdis, ir tavo vidus apimtas užuojautos mums.

 Teužsidega tavo pyktis prieš mūsų priešus; ir savo širdies įtūžyje savo kalaviju aatkeršyk už mus dėl mūsų skriaudų.

 Atsimink savo kenčiančius šventuosius, o mūsų Dieve; ir tavo tarnai džiūgaus tavo vardu per amžius.

 Mano sūnau, ramybė tavo sielai; apasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką;

 ir tada, jei gerai tai aištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse; tu triumfuosi virš visų savo priešų.

 Tavo adraugai tebestovi greta tavęs, ir jie vėl tave sveikins šiltomis širdimis ir draugiškomis rankomis.

 10 Tu dar nesi kaip aJobas; tavo draugai nesiginčija su tavimi ir nekaltina tavęs prasižengimu, kaip jie kaltino Jobą.

 11 O tie, kurie kaltina tave prasižengimu, jų viltis bus sužlugdyta ir jų ketinimai ištirps, kaip baltas ašerkšnas tirpsta prieš deginančius kylančios saulės spindulius.

 12 Ir taip pat Dievas pajudino savo ranką ir užantspaudavo pakeisti alaikus ir laikotarpius, ir apakinti jų protus, kad jie nesuprastų jo nuostabių darbų; kad jis taip pat juos išbandytų ir sugautų juos pačius darant klastą;

 13 taip pat, kadangi jų širdys sugedę, ir tai, ką jie nori užtraukti kitiems ir ką mėgsta, kad kiti kentėtų, ištiktų juos apačius visa pilnatve;

 14 idant jie taip pat būtų nuvilti ir jų viltys būtų iškirstos.

 15 Ir po nedaugelio metų jie ir jų ainiai bus nušluoti iš po dangaus, – sako Dievas, – tad nė vieno iš jų nebeliks stovėti prie sienos.

 16 Prakeikti visi tie, kurie pakels kulną prieš mano apateptuosius, – sako Viešpats, – ir šauks: Jie bnusidėjo, – kai šie nenusidėjo prieš mane, – sako Viešpats, – bet padarė tai, kas derėjo mano akyse, ir ką aš jiems įsakiau.

 17 Bet tie, kurie šaukia: Prasižengimas, – daro tai, kadangi patys yra nuodėmės tarnai ir anepaklusnumo vaikai.

 18 Ir tie, kurie melagingai prisiekia prieš mano tarnus, kad atvestų juos į vergiją ir mirtį, –

 19 vargas jiems; kadangi jie aužgavo mano mažuosius, jie bus atkirsti nuo mano namų bapeigų.

 20 akrepšys nebus pilnas, jų namai ir jų kluonai pražus, ir juos pačius niekins tie, kurie jiems pataikavo.

 21 Jie neturės teisės į akunigystę, nei jų ainija po jų iš kartos į kartą.

 22 Ir jiems būtų ageriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jiems ant kaklo ir jie būtų paskandinti jūros gelmėje.

 23 Vargas visiems tiems, kurie sukelia nepatogumus mano žmonėms ir išvaro juos, ir žudo, ir liudija prieš juos, – sako Pulkų Viešpats; angių akarta neišvengs pragaro pasmerkimo.

 24 Štai, mano akys amato ir žino visus jų darbus, ir aš turiu pasilaikęs greitą bteismą, savo laiku, visiems jiems;

 25 nes kiekvienam žmogui yra skirtas alaikas, pagal tai, kokie bus jo bdarbai.

 26 Dievas savo aŠventąja Dvasia, taip, neapsakoma Šventosios Dvasios bdovana, duos jums cpažinimą, kuris nebuvo apreikštas nuo pasaulio pradžios iki dabar;

 27 kurio mūsų protėviai nekantriai laukė, kad bus apreikštas paskutiniaisiais laikais, į kurį jų protus nukreipė angelai, kaip į palaikytą jų šlovės pilnatvei;

 28 tai bus laikas, kada anieko nebus sulaikyta, – ar būtų vienas Dievas ar daug bdievų – jie bus apreikšti.

 29 Visi sostai ir viešpatystės, kunigaikštystės ir galios bus aapreikštos ir suteiktos visiems, kurie narsiai ištvėrė dėl Jėzaus Kristaus evangelijos.

 30 Ir taip pat, jei bus nustatytos aribos dangums ar jūroms, ar sausumai, ar saulei, mėnuliui, ar žvaigždėms, –

 31 visi jų apsisukimai, visos paskirtos dienos, mėnesiai ir metai, ir visos jų dienų, mėnesių ir metų dienos, ir visos jų šlovės, įstatymai ir nustatyti laikai bus apreikšti laikų pilnatvės evangelijos alaikotarpio dienomis –

 32 pagal tai, kas buvo paskirta visų kitų dievų Amžinojo aDievo bTaryboje prieš šio pasaulio buvimą, kad būtų palaikyta jo pabaigai ir galui, kai kiekvienas žmogus įžengs jo amžinojon cakivaizdon ir jo nemirtingan datilsin.

 33 Kiek ilgai tekantys vandenys gali likti netyri? Kokia galia sustabdys dangus? Lygiai taip galėtų žmogus ištiesti savo silpnutę ranką, kad sustabdytų Misūrio upę, tekančią savo nustatyta kryptimi, arba apgręžtų jos tėkmę, kaip sutrukdyti Visagaliui išlieti iš dangaus ažinojimą ant pastarųjų dienų šventųjų galvų.

 34 Štai, yra daug apašauktų, bet maža bišrinktų. Ir kodėl gi jie neišrinkti?

 35 Todėl, kad jų širdys tiek prisirišę prie šio apasaulio dalykų ir jie tiek siekia žmonių bgarbės, kad nesuvokia šios vienos pamokos, –

 36 kad kunigystės ateisės neatsiejamai susijusios su dangaus bgaliomis ir kad dangaus galios negali būti nei kontroliuojamos, nei valdomos kitaip, kaip tik pagal cteisumo principus.

 37 Kad jos gali būti mums suteiktos, tai tiesa; bet kai imame adangstyti savo bnuodėmes arba tenkinti savo cišdidumą, savo tuščią garbėtrošką, arba taikyti kontrolę ar valdžią, ar prievartą žmonių vaikų sieloms bent kiek neteisiai, štai, dangūs datsitraukia; Viešpaties Dvasia nuliūdinta; o kai ji atsitraukusi, amen to žmogaus kunigystei, arba valdžiai.

 38 Štai, kol tai suvoks, jis paliktas pats sau, aspyriotis prieš akstiną, bpersekioti šventuosius ir kovoti prieš Dievą.

 39 Mes iš liūdnos patirties žinome, kad tai aprigimtis ir polinkis beveik visų žmonių, – kai tik jie gaus truputį valdžios, kaip jie mano, jie tuoj pat pradės naudoti neteisų viešpatavimą.

 40 Štai kodėl daug pašauktų, bet maža išrinktų.

 41 Jokia galia ar įtaka negali, arba neturi, būti palaikoma kunigyste, kitaip kaip tik aįtikinimu, bdidžiu kantrumu, gerumu, romumu ir neveidmainiška meile,

 42 maloningumu ir tyru žinojimu, kurie didžiai išplečia sielą be aveidmainystės ir bklastos, –

 43 tinkamu laiku, kai įkvepia Šventoji Dvasia, griežtai apapeikiant, o po to parodant dar didesnę bmeilę tam, kurį papeikei, kad jis nelaikytų tavęs savo priešu;

 44 kad jis žinotų, jog tavo ištikimybė stipresnė už mirties raiščius.

 45 Taip pat tavo vidus tegul būna pilnas tikrosios meilės visiems žmonėms bei tikėjimo namiškiams, ir tegul adorybė nepaliaujamai puošia tavo bmintis; tada tavo pasitikėjimas Dievo akivaizdoje augs; ir kunigystės doktrina leisis ant tavo sielos kaip crasa iš dangaus.

 46 aŠventoji Dvasia bus tavo nuolatinė bendražygė, ir tavo skeptras bus nekintantis teisumo ir tiesos skeptras; ir tavo bviešpatavimas bus nesibaigiantis viešpatavimas, ir be prievartos jis plūs į tave per amžių amžius.