67 Skyrius
Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Hairame, Ohajo valst., 1831 m. lapkričio mėn. (History of the Church, 1:224–225). Tai įvyko per neeilinę konferenciją. Buvo svarstoma bei užsiimama iš Viešpaties per pranašą jau gautų apreiškimų išleidimu (žr. DS 1 skyriaus įvadą). Buvo nuspręsta, kad Oliveris Kauderis ir Džonas Vitmeris turi pasiimti apreiškimų rankraščius į Independensą, kur V. V. Felpsas išleistų juos kaip „Book of Commandments“ (Įsakymų Knygą). Daugelis brolių iškilmingai paliudijo, kad tuo metu išleidimui surinkti apreiškimai iš tiesų yra tikri, kaip paliudijo ant jų išlieta Šventoji Dvasia. Pranašas rašo, kad po to, kai buvo gautas apreiškimas, žinomas kaip 1 skyrius, kilo šiokių tokių neigiamų atsiliepimų dėl apreiškimuose vartotos kalbos. Tada atėjo šis apreiškimas.
1–3 Viešpats girdi maldas ir stebi savo vyresniuosius; 4–9 Jis meta iššūkį išmintingiausiam žmogui parašyti apreiškimą, prilygstantį bent menkiausiam iš Jo apreiškimų; 10–14 Ištikimi vyresnieji bus atgaivinti Dvasia ir matys Dievo veidą.
1 Atkreipkite dėmesį ir įsiklausykite, o jūs, mano bažnyčios avyresnieji, kurie susirinkote drauge, kurių maldas aš išgirdau ir kurių širdis pažįstu, ir kurių troškimai iškilo priešais mane.
2 Štai, mano aakys nukreiptos į jus, ir dangūs bei žemė yra mano rankose, ir amžinybės turtai yra mano, kad juos duočiau.
3 Jūs bandėte tikėti, kad gausite jums pasiūlytą palaiminimą; bet štai, iš tiesų sakau jums, kad jūsų širdyse buvo abaimių, ir iš tiesų tai yra priežastis, kodėl negavote.
4 Ir dabar aš, Viešpats, aliudiju jums apie šių prieš jus gulinčių įsakymų tikrumą.
5 Jūsų akys buvo nukreiptos į mano tarną Džozefą Smitą jaunesnįjį, ir jūs žinojote jo akalbą ir žinojote jo netobulumus; ir savo širdyse jūs ieškojote išminties, kad išsireikštumėte geriau už jo kalbą; tai jūs taip pat žinote.
6 Dabar, suraskite Įsakymų Knygoje menkiausiąjį iš jų ir paskirkite aišmintingiausią iš savo tarpo;
7 kitaip sakant, jeigu tarp jūsų atsirastų toks, kuris parašytų tokį kaip tas, tada jūs būsite išteisinti, sakydami, jog nežinote, kad jie tikri;
8 bet jeigu jūs negalite parašyti tokio kaip tas, esate smerktini, jei aneliudijate, kad jie tikri.
9 Nes jūs žinote, jog juose nėra neteisumo, ir kad tai, kas ateisu, ateina iš aukštybių, nuo bšviesulių Tėvo.
10 Ir dar, iš tiesų sakau jums, kad tai jūsų privilegija, ir aš pažadu jums, kurie įšventinti šiai tarnystei, kad kiek nusiplėšite apavyduliavimus ir bbaimes bei cnusižeminsite prieš mane, nes nesate pakankamai nuolankūs, tiek duždanga bus perplėšta, ir jūs ematysite mane bei žinosite, kad aš esu, – ne kūniškais ir ne prigimtiniais protais, bet dvasiniais.
11 Nes joks ažmogus niekada nėra matęs Dievo, būdamas kūne, nebent atgaivintas Dievo Dvasia.
12 Ir Dievo akivaizdos negali išlaikyti joks aprigimtinis žmogus, nė kūniško proto.
13 Dabar jūs nepajėgūs išlaikyti Dievo akivaizdos, nė angelų tarnavimo; todėl akantriai tęskite, kol būsite bištobulinti.
14 Neleiskite savo mintims atsigręžti atgal; ir kai būsite averti, man tinkamu metu, jūs pamatysite ir sužinosite tai, kas jums buvo suteikta mano tarno Džozefo Smito jaunesniojo rankomis. Amen.