Raštai
Doktrina ir Sandoros 7


7 Skyrius

Apreiškimas, duotas pranašui Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui Harmonyje, Pensilvanijos valst., 1829 m. balandžio mėn., kada jie per Urimus ir Tumimus pasiteiravo, ar Jonas, mylimasis mokinys, pasiliko kūne ar mirė. Apreiškimas yra paties Jono ant odos surašyto ir paslėpto metraščio vertimas (History of the Church, 1:35–36).

1–3 Jonas, mylimasis mokinys, gyvens, kol ateis Viešpats; 4–8 Petras, Jokūbas ir Jonas turi evangelijos raktus.

1 Ir Viešpats man tarė: Jonai, mano amylimasis, ko tu bnorėtum? Nes jei paprašysi, ko nori, tai bus tau duota.

2 Ir aš tariau jam: Viešpatie, duok man galią amirčiai, kad galėčiau gyventi ir vesti sielas pas tave.

3 Ir Viešpats man tarė: Iš tiesų, iš tiesų sakau tau, kadangi nori šito, tu apasiliksi, kol aš ateisiu savo bšlovėje, ir cliudysi priešais tautas, gimines, liežuvius ir liaudis.

4 Ir todėl Viešpats sakė Petrui: Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Nes jis norėjo iš manęs, kad galėtų vesti sielas pas mane, bet tu nori kuo greičiau ateiti pas mane mano akaralystėje.

5 Sakau tau, Petrai, kad tai buvo geras noras; bet mano mylimasis panorėjo tebebūdamas tarp žmonių padaryti daugiau, arba didesnį darbą, nei buvo padaręs iki šiol.

6 Taip, jis ėmėsi didesnio darbo; todėl aš padarysiu jį lyg liepsnojančią ugnį ir atarnaujantį angelą; jis tarnaus tiems, kurie bus išgelbėjimo bpaveldėtojai, gyvenantys cžemėje.

7 Ir tave aš padarysiu jo ir tavo brolio Jokūbo tarnu; ir jums trims aš suteiksiu šią galią ir šios tarnystės araktus, kol aš ateisiu.

8 Iš tiesų sakau jums: abu jūs gausite pagal savo norus, nes jūs abu adžiaugsitės tuo, ko norėjote.