Raštai
Doktrina ir Sandoros 84


84 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1832 m. rugsėjo 22 ir 23 dienomis (History of the Church, 1:286–295). Rugsėjo mėnesį vyresnieji pradėjo grįžti iš savo misijų rytinėse valstijose ir atsiskaitinėti už savo darbus. Būtent jiems būnant drauge, tuo džiaugsmingu metu ir buvo gautas šis pranešimas. Pranašas jį priskyrė prie apreiškimų apie kunigystę.

1–5 Naujoji Jeruzalė ir šventykla bus pastatytos Misūrio valstijoje; 6–17 Pateikta kunigystės linija nuo Mozės iki Adomo; 18–25 Aukštesnioji kunigystė turi Dievo pažinimo raktą; 26–32 Žemesnioji kunigystė turi angelų tarnavimo ir paruošiamosios evangelijos raktą; 33–44 Vyrai gauna amžinąjį gyvenimą per kunigystės priesaiką ir sandorą; 45–53 Kristaus Dvasia apšviečia žmones, o pasaulis skendi nuodėmėje; 54–61 Šventieji turi liudyti apie tai, ką jie gavo; 62–76 Jie turi skelbti evangeliją, ir tai lydės ženklai; 77–91 Vyresnieji turi išeiti be piniginės ar kelionmaišio, ir Viešpats pasirūpins jų poreikiais; 92–97 Marai ir prakeiksmai laukia tų, kurie atmeta evangeliją; 98–102 Duota nauja giesmė apie Sionės išpirkimą; 103–110 Tegul kiekvienas žmogus stovi savo pareigybėje ir dirba savo pašaukime; 111–120 Viešpaties tarnai turi skelbti apie paskutiniųjų dienų išnaikinimo bjaurastį.

1 Jėzaus Kristaus apreiškimas savo tarnui Džozefui Smitui jaunesniajam ir šešiems vyresniesiems, kai jie suvienijo savo širdis ir apakėlė savo balsus aukštybėn.

2 Taip, Viešpaties žodis apie jo bažnyčią, įkurtą paskutinėmis dienomis, idant būtų asugrąžinta jo liaudis, kaip jis yra kalbėjęs savo bpranašų burna, ir kad jo cšventieji būtų surinkti stovėti ant Sionės dkalno, kuris bus eNaujosios Jeruzalės miestas, –

3 miestas, kuris bus pastatytas Misūrio valstijos vakariniame pakraštyje, pradedant nuo ašventyklos sklypo, nurodyto Viešpaties pirštu, ir pašvęstas Džozefo Smito jaunesniojo ir kitų, kuriais Viešpats buvo labai patenkintas, ranka.

4 Iš tiesų tai yra Viešpaties žodis, kad aNaujosios Jeruzalės miestą pastatys šventųjų susirinkimas, pradedant nuo šios vietos, būtent vietos, kur stovės bšventykla, kuri bus pastatyta šioje kartoje.

5 Nes iš tiesų visa ši karta nepraeis, kol bus pastatyti namai Viešpačiui, ir ant jų bus debesis, kuris bus būtent Viešpaties ašlovė, kuri pripildys namus.

6 Ir Mozės sūnūs – pagal šventąją kunigystę, kurią jis gavo po savo uošvio aJetro branka;

7 ir Jetras ją gavo po Kalebo ranka;

8 ir Kalebas ją gavo po Elihuvo ranka;

9 ir Elihuvas – po Jeremio ranka;

10 ir Jeremis – po Gado ranka;

11 ir Gadas – po Esajo ranka;

12 ir Esajas ją gavo po Dievo ranka.

13 Esajas taip pat gyveno Abraomo dienomis, ir šis jį palaimino –

14 aAbraomas, kuris gavo kunigystę iš bMelchizedeko, kuris ją gavo per savo tėvų liniją, netgi iki cNojaus;

15 ir nuo Nojaus iki aHenocho per jų tėvų liniją;

16 ir nuo Henocho iki aAbelio, nužudyto dėl savo brolio bsuokalbio, kuris kunigystę cgavo pagal Dievo įsakymus, ranka savo tėvo dAdomo, kuris buvo pirmasis žmogus, –

17 ši akunigystė tęsiasi Dievo bažnyčioje per visas kartas ir yra be dienų pradžios ir metų pabaigos.

18 Ir Viešpats taip pat patvirtino akunigystę bAaronui ir jo sėklai, per visas jų kartas; ši kunigystė taip pat tęsiasi ir cgyvuoja per amžius kartu su kunigyste, kuri yra pagal švenčiausiąją Dievo tvarką.

19 Ir ši aukštesnioji kunigystė vykdo evangeliją ir turi karalystės aslėpinių raktą, būtent Dievo bpažinimo raktą.

20 Todėl jos aapeigose apsireiškia dieviškumo galia.

21 Ir be jos apeigų bei kunigystės aįgaliojimo dieviškumo galia neapsireiškia žmonėms kūne;

22 nes be to joks ažmogus negali pamatyti Dievo veido, būtent Tėvo, ir likti gyvas.

23 Dabar, to aMozė aiškiai mokė Izraelio vaikus tyruose ir stropiai stengėsi bpašventinti savo liaudį, kad jie galėtų cmatyti Dievo veidą;

24 bet šie aužkietino savo širdis ir negalėjo ištverti jo akivaizdos; todėl Viešpats savo brūstybėje – nes užsidegė jo pyktis prieš juos – prisiekė, kad jie cneįeis į jo atilsį, kol buvo tyruose; o tas atilsis yra jo šlovės pilnatvė.

25 Todėl jis paėmė iš jų aMozę ir taip pat šventąją bkunigystę;

26 ir pasiliko žemesnioji akunigystė, kuri turi angelų btarnavimo ir paruošiamosios evangelijos craktą;

27 ši evangelija yra aatgailos ir bkrikšto, ir nuodėmių catleidimo, ir dkūniškų įsakymų eįstatymo evangelija, kurią užsirūstinęs Viešpats paliko Aarono namams tarp Izraelio vaikų iki fJono, kurį Dievas pakėlė gkupiną Šventosios Dvasios nuo pat jo motinos įsčių.

28 Nes jis buvo pakrikštytas dar vaikystėje ir aštuonių dienų amžiaus buvo Dievo angelo įšventintas į šią galią, kad sugriautų žydų karalystę ir aištiesintų Viešpaties kelią priešais jo žmonių veidus, kad juos paruoštų Viešpaties, į kurio ranką atiduota bvisa galia, atėjimui.

29 Ir dar, vyresniojo ir vyskupo pareigybės yra būtini apriedai, priklausantys aukštajai kunigystei.

30 Ir dar, mokytojo ir diakono pareigybės yra būtini priedai, priklausantys žemesniajai kunigystei, kuri buvo patvirtinta Aaronui ir jo sūnums.

31 Todėl, kaip sakiau dėl Mozės sūnų, – nes Mozės sūnūs ir taip pat Aarono sūnūs atnašaus apriimtiną atnašą ir auką Viešpaties namuose, kurie bus pastatyti Viešpačiui šioje kartoje, pašventintoje bvietoje, kaip aš paskyriau, –

32 ir Mozės bei Aarono sūnūs bus pripildyti Viešpaties ašlovės ant Sionės bkalno Viešpaties namuose; ir jų sūnūs esate jūs ir taip pat daugelis, kuriuos aš pašaukiau ir pasiunčiau statyti mano cbažnyčios.

33 Nes kurie tik yra aištikimi, kad gautų šias dvi bkunigystes, apie kurias kalbėjau, ir išaukštintų savo pašaukimą, tie cpašventinami Dvasia jų kūnams atnaujinti.

34 Jie tampa Mozės ir Aarono sūnumis bei aAbraomo bsėkla ir Dievo bažnyčia, ir karalyste, ir cišrinktaisiais.

35 Ir taip pat visi tie, kurie priima šią kunigystę, priima mane, – sako Viešpats;

36 nes tas, kuris priima mano tarnus, apriima mane;

37 o tas, kuris apriima mane, priima mano Tėvą;

38 ir tas, kuris priima mano Tėvą, priima mano Tėvo karalystę; todėl aviskas, ką turi mano Tėvas, bus atiduota jam.

39 Ir tai – pagal kunigystei priklausančias apriesaiką ir sandorą.

40 Todėl visi, kurie priima kunigystę, priima šią mano Tėvo priesaiką ir sandorą, kurių jis negali sulaužyti, nė jos negali būti pašalintos.

41 Bet kurie tik asulaužys šią sandorą po to, kai ją priėmė, ir visiškai nuo jos nusigręš, tiems bnebus atleistos nuodėmės nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje.

42 Ir vargas visiems tiems, kurie neateina į šią kunigystę, kurią gavote, kurią dabar patvirtinu jums, šiandien esantiems, savo paties balsu iš dangų; ir netgi daviau dangiškiems pulkams ir savo aangelams įpareigojimą dėl jūsų.

43 Ir dabar aš jums įsakau: saugokitės, stropiai adėmėkitės amžinojo gyvenimo žodžius.

44 Nes jūs agyvensite kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos.

45 Nes Viešpaties ažodis yra tiesa, ir kas tik yra btiesa, yra šviesa, ir kas tik yra šviesa, yra Dvasia, būtent Jėzaus Kristaus Dvasia.

46 Ir Dvasia aapšviečia bkiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį; ir Dvasia visame pasaulyje apšviečia kiekvieną žmogų, kuris įsiklauso į Dvasios balsą.

47 Ir kiekvienas, kuris įsiklauso į Dvasios balsą, ateina pas Dievą, būtent Tėvą.

48 Ir Tėvas amoko jį apie bsandorą, kurią jis atnaujino ir patvirtino jums, kuri jums patvirtinta jūsų labui, ir ne tik jūsų, bet viso pasaulio labui.

49 Ir visas apasaulis skendi nuodėmėje bei dejuoja btamsoje ir nuodėmės vergijoje.

50 Ir iš to jūs galite žinoti, kad jie yra anuodėmės bvergijoje, – kadangi jie neateina pas mane.

51 Nes kas tik neateina pas mane, tas yra nuodėmės vergijoje.

52 Ir kas tik nepriima mano balso, tas nepažįsta amano balso ir nėra mano.

53 Ir taip jūs galite pažinti, kuris teisus, o kuris nelabas, ir žinoti, kad netgi dabar visas apasaulis bdejuoja cnuodėmėje ir tamsoje.

54 Ir jūsų protai praeityje buvo aptemdyti dėl anetikėjimo ir dėl to, kad atsainiai elgėtės su tuo, ką gavote, –

55 ši atuštybė ir netikėjimas visą bažnyčią atvedė į pasmerkimą.

56 Ir šis pasmerkimas yra ant Sionės vaikų, būtent visų.

57 Ir jie pasiliks šitame pasmerkime, kol neatgailaus ir neprisimins naujosios asandoros, būtent Mormono bKnygos ir cankstesniųjų įsakymų, kuriuos jiems daviau, kad ne tik kalbėtų, bet ir ddarytų pagal tai, ką aš užrašiau, –

58 kad jie neštų vaisius, deramus jų Tėvo karalystei; kitaip lieka rykštė ir teismas, kad būtų išlieti ant Sionės vaikų.

59 Nes argi karalystės vaikai terš mano šventą žemę? Iš tiesų sakau jums: ne.

60 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, dabar girdintiems mano ažodžius, kurie yra mano balsas: palaiminti jūs, kiek tai priimate;

61 nes aš aatleisiu jums jūsų nuodėmes su šiuo įsakymu: likite pastovūs mintimis, brimtimi ir maldos dvasia, liudydami visam pasauliui apie tai, kas jums pranešta.

62 Todėl aeikite į visą pasaulį, o į ten, kur negalite nueiti, siųskite, idant liudijimas eitų iš jūsų į visą pasaulį, kiekvienam kūriniui.

63 Ir kaip aš sakiau savo apaštalams, lygiai taip sakau jums, nes jūs esate mano aapaštalai, būtent Dievo aukštieji kunigai; jūs esate tie, kuriuos mano Tėvas yra man bdavęs; jūs esate mano cdraugai;

64 todėl, kaip sakiau savo apaštalams, taip sakau ir jums, kad kiekviena asiela, kuri btiki jūsų žodžiais ir priima krikštą vandeniu nuodėmėms catleisti, gaus dŠventąją Dvasią.

65 Ir tikinčiuosius lydės tokie aženklai:

66 mano vardu jie darys daug nuostabių adarbų;

67 mano avardu jie išvarinės velnius;

68 mano vardu jie agydys ligonius;

69 mano vardu jie atvers aklųjų akis ir atvers kurčiųjų ausis;

70 ir nebylio liežuvis kalbės;

71 ir jei koks žmogus užduos jiems anuodų, jiems tai nepakenks;

72 ir gyvatės nuodai neturės galios jiems pakenkti.

73 Bet aš duodu jiems įsakymą: jie anesididžiuos tuo, nė nekalbės apie tai priešais pasaulį; nes tai duota jums jūsų naudai ir išgelbėjimui.

74 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tie, kurie netiki jūsų žodžiais ir nepriima akrikšto vandenyje mano vardu jų nuodėmėms atleisti, kad gautų Šventąją Dvasią, bus bpasmerkti ir neateis į mano Tėvo karalystę, kur mano Tėvas ir aš esu.

75 Ir šis apreiškimas jums ir įsakymas galioja nuo šios pat valandos visam pasauliui, ir evangelija yra visiems, kurie jos dar nepriėmė.

76 Bet iš tiesų sakau visiems tiems, kuriems buvo duota karalystė: nuo jūsų ji turi būti skelbiama jiems, kad jie atgailautų dėl savo ankstesnių piktų darbų; nes reikia papriekaištauti jiems dėl jų piktų netikinčių širdžių, o jūsų broliams Sionėje – dėl jų maištavimo prieš jus tuo metu, kai jus pasiunčiau.

77 Ir dar aš sakau jums, mano draugai, nes nuo šiol vadinsiu jus draugais: reikalinga, kad aš jums duočiau šį įsakymą, kad jūs taptumėte tokie, kaip mano draugai tomis dienomis, kuomet aš buvau su jais, keliaudamas skelbti evangelijos savo galia;

78 nes aš jiems neleidau turėti apiniginės ar kelionmaišio, nė dviejų apsiaustų.

79 Štai, aš siunčiu jus išbandyti pasaulio, ir darbininkas vertas savo aužmokesčio.

80 Ir kiekvieno žmogaus, kuris eis ir askelbs šią karalystės bevangeliją, ir išliks ištikimas visame kame, protas nepavargs ir neaptems, kūnas, galūnės ar sąnariai nepavargs; ir net cplaukas nuo jo galvos nenukris žemėn nepastebėtas. Ir jie neis alkani ar ištroškę.

81 Todėl anesirūpinkite rytdiena – ką valgysite ar ką gersite, ar kuo vilkėsite.

82 Nes pažiūrėkite į lauko lelijas, kaip jos auga: jos nei pluša, nei verpia; o pasaulio karalystės, visoje savo šlovėje nėra taip pasipuošusios kaip bet kuri iš jų.

83 Nes jūsų aTėvas, kuris yra danguje, bžino, kad jums viso to reikia.

84 Todėl tegul rytojus arūpinasi savo reikalais.

85 Ir nesirūpinkite iš anksto, a sakysite; bet nuolat bkraukitės savo protuose gyvenimo žodžius, ir reikiamą valandą jums bus cduota ta dalis, kuri bus skirta kiekvienam žmogui.

86 Todėl tegul nė vienas iš jūsų, kurie eina skelbti šios karalystės evangelijos – nes šis įsakymas skirtas visiems aištikimiesiems, kuriuos bažnyčioje Dievas pašaukė tarnystėn, – nuo šiol neima piniginės ar kelionmaišio.

87 Štai, aš aišsiunčiu jus papeikti pasaulio dėl visų jų neteisių darbų ir mokyti juos apie ateinantį teismą.

88 Ir kas jus apriims, ten būsiu ir aš, nes aš eisiu prieš jūsų veidą. Aš būsiu jūsų dešinėje ir jūsų kairėje, ir mano Dvasia bus jūsų širdyse, ir mano bangelai aplink jus, kad jus palaikytų.

89 Kas priima jus, priima mane; ir tas jus pamaitins ir aprengs, ir duos jums pinigų.

90 Ir tas, kuris jus pamaitina ar aprengia, ar duoda jums pinigų, jokiu būdu anepraras savo atlygio.

91 Ir tas, kuris šito nedaro, nėra mano mokinys; iš šito pažinsite amano mokinius.

92 Tas, kuris jūsų nepriima, eikite nuo jo patys vieni ir aapsivalykite kojas būtent vandeniu, tyru vandeniu, ar per karštį, ar per šaltį, ir paliudykite apie tai savo Tėvui, kuris danguje, ir nebesugrįžkite pas tą žmogų.

93 Ir į kokį tik kaimą ar miestą įeisite, elkitės panašiai.

94 Tačiau ieškokite stropiai ir negailėkite jėgų; ir vargas tiems namams ar tam kaimui, ar miestui, kurie atmes jus ar jūsų žodžius, ar jūsų liudijimą apie mane.

95 Vargas, aš sakau vėl, tiems namams ar tam kaimui, ar miestui, kurie atmes jus ar jūsų žodžius, ar jūsų liudijimą apie mane;

96 nes aš, aVisagalis, uždėjau savo ranką ant tautų, kad jas bnuplakčiau už jų cnelabumą.

97 Ir užeis marai, ir jie nebus paimti nuo žemės, kol užbaigsiu savo darbą, kuris bus asutrumpintas teisume, –

98 kol visi išlikusieji pažins mane, netgi nuo mažiausio iki didžiausio, ir bus pripildyti Viešpaties pažinimo bei apamatys akis į akį ir pakels savo balsą, ir balsu drauge bgiedos šią naują giesmę, sakydami:

99 Viešpats atstatė Sionę;Viešpats aišpirko savo liaudį, bIzraelį,Pagal cišrinkimą dmalone,Įgyvendintą dėl jų tėvų tikėjimo ir esandoros.

100 Viešpats išpirko savo liaudį;Ir Šėtonas asurištas, ir laikas nebeegzistuoja.Viešpats viską surinko į bviena.Viešpats atvedė cSionę iš viršaus.Viešpats datvedė Sionę iš apačios.

101 aŽemė kankinosi skausmuose ir pagimdė savo stiprybę;Ir tiesa įkurta jos viduje;Ir dangūs šypsosi jai;Ir ji aprengta savo Dievo bšlove;Nes jis stovi savo liaudies vidury.

102 Šlovė ir garbė, ir galia, ir galybėTebus skirta mūsų Dievui; nes jis kupinas agailestingumo,Teisingumo, malonės ir tiesos, ir bramybės,Per amžių amžius, Amen.

103 Ir dar, iš tiesų, iš tiesų sakau jums: reikalinga, kad kiekvienas vyras, kuris išeina skelbti mano nesibaigiančios evangelijos, jeigu jis turi šeimą ir dovanai gauna pinigų, siųstų juos jai arba juos panaudotų jos labui, kaip Viešpats jam nurodys, nes taip man atrodo tinkama.

104 Ir tegul visi neturintys šeimų, kurie gauna apinigų, siunčia juos vyskupui Sionėje arba vyskupui Ohajo valstijoje, kad jie būtų pašvęsti apreiškimams paskelbti ir išspausdinti bei Sionei įtvirtinti.

105 Ir jei koks nors žmogus duos kuriam nors iš jūsų apsiaustą ar kostiumą, nusirenkite seną ir numeskite jį avargšui, ir eikite savo keliu džiaugdamiesi.

106 Ir jei kuris iš jūsų būtų stiprus Dvasia, tegul jis apasiima su savimi silpną, kad šis ugdytųsi su visu bromumu, kad jis taip pat taptų stiprus.

107 Todėl pasiimkite su savimi tuos, kurie įšventinti į ažemesniąją kunigystę, ir siųskite juos prieš save susitarti dėl susitikimų ir paruošti kelio, ir dalyvauti susitikimuose, kuriuose jūs patys negalite dalyvauti.

108 Štai, taip mano apaštalai senovės dienomis statė man mano bažnyčią.

109 Todėl tegul kiekvienas žmogus stovi savo pareigybėje ir darbuojasi savo pašaukime; ir tegul galva nesako kojoms, kad jai kojos nereikalingos; nes kaip gi be kojų galės stovėti kūnas?

110 Taip pat kūnui reikia kiekvieno anario, kad visi būtų ugdomi drauge, idant būtų išlaikyta tobula sistema.

111 Ir štai: keliauti turėtų aaukštieji kunigai ir taip pat vyresnieji, ir taip pat žemesnieji bkunigai; bet cdiakonai ir dmokytojai turėtų būti skiriami eprižiūrėti bažnyčią ir būti sėsliaisiais bažnyčios tarnais.

112 Ir vyskupas Njuelas K. Vitnis taip pat turėtų keliauti po apylinkes ir po visas bažnyčias, ieškodamas vargšų, kad apatenkintų jų norus, bnužemindamas turtingus ir išdidžius.

113 Jis taip pat turėtų įdarbinti aįgaliotinį, kad šis būtų atsakingas ir tvarkytų jo pasaulietinius reikalus pagal jo nurodymus.

114 Tačiau tegul vyskupas vyksta į Niujorko miestą, taip pat į Albanio miestą ir taip pat į Bostono miestą ir įspėja tų miestų žmones evangelijos garsu, garsiu balsu, apie aišnaikinimą ir visišką sunaikinimą, kuris jų laukia, jeigu jie tai atmes.

115 Nes jeigu jie tai atmes, jų teismo valanda čia pat, ir jų namai bus jiems palikti atušti.

116 Tegul jis apasitiki manimi ir nebus bpergalėtas; ir net cplaukas nuo jo galvos nenukris žemėn nepastebėtas.

117 Ir iš tiesų sakau jums, likusieji mano tarnai: eikite, kaip leis jūsų aplinkybės jūsų atitinkamuose pašaukimuose, į didelius ir žymius miestus bei kaimus, teisume papeikdami pasaulį dėl visų jų neteisių ir bedieviškų darbų, aiškiai ir suprantamai išdėstydami apie bjaurasties išnaikinimą paskutinėmis dienomis.

118 Nes jumis, – sako Viešpats Visagalis, – aš asudraskysiu jų karalystes; aš bsudrebinsiu ne tik žemę, bet ir žvaigždėti dangūs drebės.

119 Nes aš, Viešpats, ištiesiau savo ranką, kad paleisčiau darban dangaus galias; dabar jūs negalite to matyti, bet dar maža valandėlė ir jūs tai matysite, ir žinosite, kad aš esu ir kad aš aateisiu ir bviešpatausiu su savo liaudimi.

120 Aš esu aAlfa ir Omega, pradžia ir pabaiga. Amen.