Raštai
Doktrina ir Sandoros 93


93 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1833 m. gegužės 6 d. (History of the Church, 1:343–346).

1–5 Visi, kurie yra ištikimi, matys Viešpatį; 6–18 Jonas paliudijo, kad Dievo Sūnus ėjo iš malonės į malonę, kol gavo Tėvo šlovės pilnatvę; 19–20 Ištikimi žmonės, eidami iš malonės į malonę, taip pat įgis jo pilnatvės; 21–22 Tie, kurie yra atgimę per Kristų, yra Pirmagimio Bažnyčia; 23–28 Kristus įgijo visos tiesos pilnatvę, ir žmogus per paklusnumą gali pasiekti tą patį; 29–32 Pradžioje žmogus buvo su Dievu; 33–35 Dalelės yra amžinos, ir žmogus džiaugsmo pilnatvę gali gauti prisikėlime; 36–37 Dievo šlovė yra sąmonė; 38–40 Kristaus išpirkimo dėka vaikai nekalti prieš Dievą; 41–53 Vadovaujantiems broliams įsakyta įvesti tvarką savo šeimose.

1 Iš tiesų, taip sako Viešpats: Bus taip, kad kiekviena siela, kuri aatsisako savo nuodėmių ir ateina pas mane, ir bšaukiasi mano vardo, ir cpaklūsta mano balsui, ir laikosi mano įsakymų, dmatys mano eveidą ir žinos, kad aš esu;

2 ir kad aš esu tikroji ašviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį;

3 ir kad aš esu aTėve ir Tėvas manyje, ir Tėvas ir aš esame viena –

4 Tėvas, akadangi jis bdavė man savo pilnatvės, ir Sūnus, kadangi aš buvau pasaulyje ir ckūną padariau savo palapine, ir gyvenau tarp žmonių sūnų.

5 Aš buvau pasaulyje ir gavau iš savo Tėvo, ir jo adarbai buvo aiškiai apreikšti.

6 Ir aJonas matė ir paliudijo apie mano bšlovės pilnatvę, ir cJono metraščio pilnatvė bus apreikšta vėliau.

7 Ir jis paliudijo, sakydamas: Aš mačiau jo šlovę, kad jis buvo apradžioje, prieš pasaulio buvimą;

8 taigi, pradžioje buvo aŽodis, nes jis buvo Žodis, būtent išgelbėjimo pasiuntinys –

9 pasaulio ašviesa ir bIšpirkėjas; tiesos Dvasia, kuris atėjo į pasaulį, nes pasaulis buvo jo sutvertas, ir jame buvo žmonių gyvybė ir šviesa.

10 pasauliai buvo jo asutverti; žmonės buvo jo sutverti; viskas buvo sutverta jo, ir per jį, ir iš jo.

11 Ir aš, Jonas, liudiju, jog mačiau jo šlovę, kaip šlovę Tėvo Viengimio, pilno malonės ir tiesos, būtent tiesos Dvasią, kuris atėjo ir gyveno kūne, ir gyveno tarp mūsų.

12 Ir aš, Jonas, mačiau, kad jis iš pradžių negavo apilnatvės, bet gavo bmalonę už malonę;

13 ir iš pradžių jis negavo pilnatvės, bet vis ėjo iš amalonės į malonę, kol gavo pilnatvę;

14 ir taip jis buvo pavadintas Dievo aSūnumi, kadangi iš pradžių jis negavo pilnatvės.

15 Ir aš, aJonas, liudiju: ir štai dangūs atsivėrė, ir bŠventoji Dvasia nusileido ant jo cbalandžio pavidalu ir nutūpė ant jo, ir iš dangaus suskambėjo balsas, sakantis: Tai mano dmylimasis Sūnus.

16 Ir aš, Jonas, liudiju, kad jis gavo Tėvo šlovės pilnatvę;

17 ir jis gavo avisą bgalią tiek danguje, tiek ir žemėje, ir cTėvo šlovė buvo su juo, nes jis gyveno jame.

18 Ir bus taip, kad jei būsite ištikimi, jūs gausite Jono metraščio pilnatvę.

19 Aš pateikiu jums šiuos žodžius, idant suprastumėte ir žinotumėte, kaip agarbinti, ir žinotumėte, ką garbinate, kad galėtumėte ateiti pas Tėvą mano vardu ir tinkamu metu gautumėte jo pilnatvę.

20 Nes jei laikotės mano aįsakymų, jūs gausite jo bpilnatvės ir būsite cpašlovinti manimi, kaip aš Tėvu; todėl aš sakau jums: gausite dmalonę už malonę.

21 Ir dabar, iš tiesų sakau jums: apradžioje aš buvau su Tėvu ir esu bPirmagimis;

22 ir visi tie, kurie per mane atgimė, yra mano ašlovės bdalininkai bei Pirmagimio bažnyčia.

23 Pradžioje jūs taip pat buvote su aTėvu – Dvasia, būtent tiesos Dvasia;

24 ir atiesa yra bpažinimas apie dalykus – kokie jie yra ir kokie jie buvo, ir kokie jie bus;

25 ir kas tik yra adaugiau ar mažiau nei tai, yra dvasia to nelabojo, kuris buvo bmelagis nuo pradžios.

26 aTiesos Dvasia yra iš Dievo. Aš esu tiesos Dvasia, ir Jonas paliudijo apie mane, sakydamas: Jis gavo tiesos pilnatvę, taip, būtent visos tiesos.

27 Ir nė vienas žmogus negauna apilnatvės, jeigu jis nesilaiko jo įsakymų.

28 Tas, kuris alaikosi jo įsakymų, gauna tiesą ir bšviesą, kol jis pašlovinamas tiesa ir cžino viską.

29 Žmogus apradžioje taip pat buvo su Dievu. bSąmonė, arba tiesos šviesa, nebuvo, iš tikrųjų nė negali būti, sukurta ar sutverta.

30 Visa tiesa yra nepriklausoma toje aplinkoje, kurioje Dievas ją patalpino, kad aveiktų savarankiškai, kaip ir visa sąmonė; kitaip nėra egzistencijos.

31 Štai, čia glūdi žmogaus avalios laisvė ir čia glūdi žmogaus pasmerkimas; kadangi tai, kas buvo nuo pradžios, jiems yra baiškiai apreikšta, ir jie nepriima šviesos.

32 Ir kiekvienas žmogus, kurio dvasia nepriima ašviesos, užsitraukia pasmerkimą.

33 Nes žmogus yra advasia. bDalelės yra amžinos, ir dvasia, ir dalelė, neišskiriamai sujungtos, gauna džiaugsmo pilnatvę;

34 o kada jos aatskirtos, žmogus negali gauti bdžiaugsmo pilnatvės.

35 aDalelės yra Dievo palapinė; taip, žmogus yra Dievo palapinė, būtent bšventyklos; ir jei kuri šventykla yra suteršta, Dievas sunaikins tą šventyklą.

36 Dievo ašlovė yra bsąmonė, arba, kitais žodžiais, cšviesa ir tiesa.

37 Šviesa ir tiesa palieka tą apiktąjį.

38 Kiekvieno žmogaus dvasia pradžioje buvo anekalta; ir, Dievui bišpirkus žmogų iš cnuopolio, žmonės vėl atsidūrė kūdikystės būsenoje, dnekalti prieš Dievą.

39 Ir tas nelabasis ateina ir aatima iš žmonių vaikų šviesą ir tiesą per nepaklusnumą ir dėl jų tėvų btradicijos.

40 Bet aš įsakiau jums auginti savo avaikus šviesoje ir tiesoje.

41 Bet iš tiesų sakau tau, mano tarne Frederikai G. Viljamsai: šis pasmerkimas tebėra ant tavęs;

42 tu anemokei savo vaikų šviesos ir tiesos, pagal įsakymus; ir tas nelabasis vis dar turi galią tau, ir tai yra tavo suspaudimo priežastis.

43 Ir dabar aš duodu tau įsakymą – jei nori būti išvaduotas: įvesi atvarką savo namuose, nes daug kas netvarkoje tavo namuose.

44 Iš tiesų sakau savo tarnui Sidniui Rigdonui, kad kai kuriuose dalykuose jis nesilaikė įsakymų, susijusių su jo vaikais; todėl pirmiausia įvesk tvarką savo namuose.

45 Iš tiesų sakau savo tarnui Džozefui Smitui jaunesniajam, – arba, kitais žodžiais, vadinsiu jus adraugais, nes esate mano draugai ir turėsite paveldą su manimi, –

46 aš pavadinau jus atarnais dėl pasaulio, ir jūs esate jų tarnai dėl manęs –

47 ir dabar, iš tiesų sakau Džozefui Smitui jaunesniajam: tu nesilaikei įsakymų, ir turi stovėti apapeiktas priešais Viešpatį;

48 tavo ašeima turi atgailauti ir atsisakyti kai kurių dalykų, ir kreipti daugiau dėmesio į tavo žodžius, arba jie bus pajudinti iš savo vietos.

49 Ką sakau vienam, sakau visiems; visada amelskis, kad tas nelabasis neturėtų galios tavyje ir nepajudintų tavęs iš tavo vietos.

50 Mano tarnas Njuelas K. Vitnis, mano bažnyčios vyskupas, taip pat turi būti sudrausmintas ir turi įvesti tvarką savo šeimoje, ir žiūrėti, kad jie būtų stropesni ir rūpestingesni namuose, ir visada melstųsi, arba jie bus pajudinti iš savo avietos.

51 Dabar, aš sakau jums, mano draugai: tegul mano tarnas Sidnis Rigdonas leidžiasi kelionėn ir paskuba, ir taip pat skelbia Viešpaties amalonės metus ir išgelbėjimo evangeliją, kaip aš jam duosiu prabilti; ir per jūsų sutartinę tikėjimo maldą aš jį palaikysiu.

52 Ir tegul mano tarnai Džozefas Smitas jaunesnysis ir Frederikas G. Viljamsas taip pat paskuba, ir jiems bus duota, būtent pagal tikėjimo maldą; ir kiek laikysitės mano žodžių, tiek nebūsite sutriuškinti nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje.

53 Ir iš tiesų sakau jums, kad tai mano valia, kad paskubėtumėte aversti mano Raštus ir bįgyti cžinių apie istoriją ir apie šalis, ir apie karalystes, apie Dievo ir žmogaus įstatymus; ir visa tai – dėl Sionės išgelbėjimo. Amen.