Raštai
Doktrina ir Sandoros 98


98 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1833 m. rugpjūčio 6 d. (History of the Church, 1:403–406). Šis apreiškimas buvo duotas dėl šventųjų persekiojimo Misūrio valstijoje. Natūralu, kad Misūrio šventieji, nukentėję fiziškai ir taip pat netekę turto, jautė norą atsiteisti ir atsikeršyti. Todėl Viešpats davė šį apreiškimą. Nors kai kurios žinios apie negandas Misūrio valstijoje, be abejonės, pasiekė pranašą, buvusį Kirtlande (už 1440 kilometrų), apie padėties rimtumą tuo metu jis galėjo sužinoti tik per apreiškimą.

1–3 Šventųjų suspaudimai išeis jiems į gera; 4–8 Šventieji turi palaikyti šalies konstitucinį įstatymą; 9–10 Sąžiningi, išmintingi ir geri žmonės turėtų būti iškeliami į pasaulietinę valdžią; 11–15 Tie, kurie paguldo savo gyvybes už Viešpaties reikalą, turės amžinąjį gyvenimą; 16–18 Atsisakykite karo ir skelbkite taiką; 19–22 Kirtlando šventieji papeikiami, ir jiems įsakoma atgailauti; 23–32 Viešpats apreiškia savo įstatymus apie jo žmonėms primetamus persekiojimus ir suspaudimus; 33–38 Karas yra išteisinamas tik tada, kai įsako Viešpats; 39–48 Šventieji turi atleisti savo priešams, ir šie, jei atgailauja, taip pat išvengs Viešpaties keršto.

1 Iš tiesų sakau jums, mano draugai: anebijokite, tebūna paguostos jūsų širdys; taip, nuo šiol visada džiūgaukite ir visame kame bdėkokite,

2 kantriai alaukdami Viešpaties, nes jūsų maldos pasiekė Sabaotų Viešpaties ausis ir yra užrašytos su šiuo antspaudu ir paliudijimu, – Viešpats prisiekė ir pareiškė, kad jos bus patenkintos.

3 Todėl jis duoda jums šį pažadą su neatšaukiama sandora, kad jos bus išpildytos; ir viskas, kuo jūs buvote aspaudžiami, galiausiai išeis jums į gera ir mano vardo šlovei, – sako Viešpats.

4 Ir dabar, iš tiesų sakau jums dėl šalies įstatymų: tai mano valia, kad mano žmonės vykdytų viską, ką aš jiems įsakau.

5 Ir tas šalies aįstatymas, kuris yra bkonstitucinis, kuris palaikydamas teises ir privilegijas remia tą laisvės principą, priklauso visai žmonijai ir yra pateisintinas priešais mane.

6 Todėl aš, Viešpats, išteisinu jus ir jūsų brolius mano bažnyčioje dėl to, kad palaikote šalies konstitucinį įstatymą;

7 o, kalbant apie žmogaus įstatymą, kas tik yra daugiau ar mažiau už jį, kyla iš pikto.

8 Aš, Viešpats Dievas, padarau jus alaisvus, todėl jūs iš tiesų laisvi; ir įstatymas taip pat daro jus laisvus;

9 tačiau, kada valdo anelabieji, žmonės dejuoja.

10 Todėl reikėtų stropiai ieškoti asąžiningų ir išmintingų žmonių, ir gerus žmones bei išmintingus žmones turėtumėte remti; antra vertus, visa, kas mažiau už tai, kyla iš pikta.

11 Ir aš duodu jums įsakymą, kad atsisakytumėte visko, kas pikta, ir glaustumėtės prie visko, kas gera, kad gyventumėte kiekvienu ažodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos.

12 Nes jis aduos ištikimiesiems eilutę po eilutės, priesaką po priesako; ir tuo aš jus bbandysiu ir mėginsiu.

13 Ir kas tik apaguldys savo gyvenimą už mano reikalą, dėl mano vardo, tas vėl jį atras, būtent amžinąjį gyvenimą.

14 Todėl anebijokite savo priešų, nes aš nutariau savo širdyje, – sako Viešpats, – kad bišbandysiu jus visame kame – ar jūs pasiliksite mano sandoroje, net ligi cmirties, idant būtumėte pripažinti vertais.

15 Nes jei nepasiliksite mano sandoroje, jūs manęs neverti.

16 Todėl aatsisakykite bkaro ir skelbkite ctaiką, ir stropiai stenkitės datgręžti vaikų širdis į jų tėvus ir tėvų širdis į vaikus;

17 ir dar, ažydų širdis į pranašus, ir pranašų į žydus; kad neateičiau ir neištikčiau visos žemės prakeiksmu, ir visas kūnas nebūtų sudegintas priešais mane.

18 Tenebūna sunerimę jūsų širdys; nes mano Tėvo namuose yra daug abuveinių, ir aš paruošiau jums vietą; ir kur esame mano Tėvas ir aš, ten būsite ir jūs.

19 Štai, aš, Viešpats, nesu labai patenkintas daugeliu tų, kurie yra bažnyčioje Kirtlande;

20 nes jie neatsisako savo nuodėmių ir savo nelabų kelių, savo širdžių išdidumo ir godumo, ir visokių savo šlykštybių, ir nesilaiko išminties ir amžinojo gyvenimo žodžių, kuriuos jiems daviau.

21 Iš tiesų sakau jums, kad aš, Viešpats, adrausminsiu juos ir darysiu, ką panorėsiu, jeigu jie neatgailaus ir nesilaikys visko, ką tik jiems esu sakęs.

22 Ir dar sakau jums: jeigu avykdysite, ką tik jums įsakau, aš, Viešpats, nugręšiu nuo jūsų visą rūstybę ir pasipiktinimą, ir pragaro bvartai jūsų nenugalės.

23 Dabar, aš kalbu jums dėl jūsų šeimų – jei žmonės asumuš jus ar jūsų šeimas kartą, ir jūs kantriai tai iškęsite ir neburnosite prieš juos bei nesieksite atkeršyti, jums bus atlyginta;

24 bet jeigu to kantriai neiškęsite, tai jums bus užskaityta kaip aatseikėtas jums deramas saikas.

25 Ir dar, jeigu jūsų priešas sumuš jus antrą kartą, ir jūs neburnosite prieš savo priešą, ir kantriai tai iškęsite, jūsų atlygis bus šimteriopas.

26 Ir dar, jeigu jis sumuš jus trečią kartą, ir jūs akantriai tai iškęsite, jūsų atlygis bus jums padaugintas keturgubai;

27 ir šie trys liudijimai stovės prieš jūsų priešą, jeigu jis neatgailauja, ir nebus ištrinti.

28 Ir dabar, iš tiesų sakau jums: jei tas priešas išvengs mano keršto, kad nebus atvestas į teismą priešais mane, tada žiūrėkite, kad aįspėtumėte jį mano vardu, kad jis daugiau neateitų prieš jus, nė prieš jūsų šeimą, netgi jūsų vaikų vaikus iki trečiosios ir ketvirtosios kartos.

29 Ir tada, jeigu jis ateis prieš jus ar jūsų vaikus, ar jūsų vaikų vaikus iki trečiosios ir ketvirtosios kartos, aš atidaviau tavo priešą į tavo rankas;

30 ir tada, jei tu jo pasigailėsi, tau bus atlyginta už tavo teisumą; ir taip pat tavo vaikams, ir tavo vaikų vaikams iki trečiosios ir ketvirtosios kartos.

31 Tačiau tavo priešas yra tavo rankose; ir jei tu atlygini jam pagal jo darbus, tu išteisintas; jeigu jis kėsinosi į tavo gyvybę ir dėl jo tavo gyvybei gręsia pavojus, tavo priešas yra tavo rankose, ir tu išteisintas.

32 Štai, toks yra įstatymas, kurį daviau savo tarnui Nefiui ir tavo atėvams Juozapui ir Jokūbui, ir Izaokui, ir Abraomui, ir visiems savo senovės pranašams ir apaštalams.

33 Ir dar, tai yra aįstatymas, kurį aš daviau savo senoliams, kad jie neturi išeiti į kovą prieš jokią tautą, giminę, liežuvį ar liaudį, jeigu aš, Viešpats, jiems neįsakiau.

34 Ir jei kokia nors tauta, liežuvis ar liaudis paskelbtų prieš juos karą, jie turėtų pirma iškelti ataikos vėliavą tai liaudžiai, tautai ar liežuviui;

35 ir jei ta liaudis nepriims taikos pasiūlymo, nei antrą, nei trečią kartą, jie turėtų atnešti šiuos liudijimus priešais Viešpatį;

36 tada aš, Viešpats, duočiau jiems įsakymą ir išteisinčiau jų išėjimą kautis prieš tą tautą, liežuvį ar liaudį.

37 Ir aš, Viešpats, akovočiau jų kovas ir jų vaikų kovas, ir jų vaikų vaikų kovas, kol jie bus atsikeršiję visiems savo priešams iki trečiosios ir ketvirtosios kartos.

38 Štai, toks yra pavyzdys visiems žmonėms, – sako Viešpats, jūsų Dievas, – kad būtų išteisinti priešais mane.

39 Ir dar, iš tiesų sakau jums: jei tavo priešas po to, kai atėjo prieš tave pirmą kartą, atgailauja ir ateina pas tave, melsdamas tavo atleidimo, tu jam atleisi, ir daugiau nebelaikysi to kaip liudijimo prieš savo priešą –

40 ir taip toliau antrą ir trečią kartą; ir kiek kartų tavo priešas beatgailautų dėl nusižengimų, kuriais jis nusižengė prieš tave, tu jam aatleisi, iki septyniasdešimt kart po septynis.

41 O jeigu jis nusižengia prieš tave ir neatgailauja pirmą kartą, nepaisydamas to, tu jam atleisi.

42 Ir jeigu jis nusižengia prieš tave antrą kartą ir neatgailauja, nepaisydamas to, tu jam atleisi.

43 Ir jeigu jis nusižengia prieš tave trečią kartą ir neatgailauja, tu jam taip pat atleisi.

44 Bet jeigu jis nusižengia prieš tave ketvirtą kartą, tu jam neatleisi, bet atneši šiuos liudijimus priešais Viešpatį; ir jie nebus ištrinti, kol jis neatgailaus ir neatlygins tau keturgubai už viską, kuo prieš tave nusižengė.

45 Ir jeigu jis tai padaro, tu jam atleisi iš visos širdies; o jeigu jis to nepadaro, aš, Viešpats, aatkeršysiu už tave tavo priešui šimteriopai;

46 ir jo vaikams, ir jo vaikų vaikams visų tų, kurie nekenčia manęs, iki atrečiosios ir ketvirtosios kartos.

47 Bet jeigu vaikai atgailaus, ar vaikų vaikai, ir aatsigręš į Viešpatį savo Dievą visa savo širdimi ir visa savo galia, protu ir stiprybe, ir grąžins keturgubai už visus savo nusižengimus, kuriais jie nusižengė, arba kuriais nusižengė jų tėvai arba jų tėvų tėvai, tada tavo pasipiktinimas bus nugręžtas;

48 ir akerštas daugiau nebeištiks jų, – sako Viešpats, tavo Dievas, – ir jų nusižengimai niekada daugiau nebebus atnešti kaip liudijimas priešais Viešpatį prieš juos. Amen.