Vedami gyvojo pranašo

Būdama šešiolikos, turėjau galimybę pirmą kartą nuvykti į Visuotinę konferenciją. Mano šeima tuomet gyveno Oregono (JAV) valstijos vakarinėje dalyje, iš kur ir važiavome į Jutos valstiją, norėdami apsilankyti konferencijoje ir nuvežti mano vyresnįjį brolį į misionierių ruošimo centrą.

Į konferenciją atvykau trokšdama būti mokoma Šventosios Dvasios, todėl patyriau šios Dvasios pasireiškimą, kurio nebūčiau patyrusi, jei nebūčiau tinkamai pasiruošusi.

Vienos iš sesijų metu visi pakilome giedoti bendros giesmės „Vesk mus, didysis Jehova“. Giedodama pajutau neįprastą norą apžiūrėti Konferencijų centrą. Bežiūrint mane labai paveikė tūkstančių ten esančių žmonių jėga ir vienybė, kai giesme garbinome Dievą.

Tada patyriau kažką panašaus į Nefio patyrimą, kuomet jis regėjo gyvybės medį, nes Dvasia man sakė: „Pažvelk“ (žr. 1 Nefio 11–14). Pažvelgiau į Prezidentą Tomą S. Monsoną ir pajutau, kad Bažnyčios vienybė egzistuoja todėl, kad mus veda gyvasis pranašas. Šventosios Dvasios liudijimo dėka žinau, kad Prezidentas Monsonas yra tikrasis mūsų laikų pranašas ir kad Jėzus Kristus šiai Bažnyčiai vadovauja per jį.