Amžiams sujungtas su šeima

Kai man buvo treji metai, mane pagimdžiusi motina leido mane įvaikinti tik su sąlyga, kad būsimieji tėvai man leis atlikti Bažnytines apeigas tik tada, kai aš būsiu dvylikos. Ji manė, kad turiu būti pakankamai subrendusi, kad pati galėčiau pasirinkti, tačiau laukti buvo labai sunku.

Išties, buvo sunku matyti krikštus daugybės mano draugų, sulaukusių aštuonerių metų, tačiau dar sunkiau buvo žinoti, kad negaliu būti užantspauduota su mane įvaikinusiais tėvais ir penkiais vyresniais broliais ir seserimis, kol nesulauksiu dvylikos metų. Bijojau, kad man gali kas nors nutikti, ir aš nebūsiu su jais užantspauduota.

Artėjant mano dvyliktajam gimtadieniui, pradėjome planuoti mano krikštą ir užantspaudavimą su šeima. Mano tėvai leido pasirinkti, kurioje šventykloje mes būsime užantspauduoti. Visada maniau, kad San Diego Kalifornijos šventykla yra pati gražiausia, taigi visa mano šeima sutiko užantspaudavimui vykti į Kaliforniją.

Nekantravau tapti amžinąja šeima su savo tėvais, broliais ir seserimis. Per užantspaudavimo apeigas, jutau tokią stiprią Dvasią, kurią sunku nusakyti žodžiais. Dabar, kai jau esu užantspauduota su savo šeima, mano nuogąstavimus pakeitė paguoda ir ramybė, žinojimas, kad dabar su jais esu sujungta amžiams.