Žinau, Tėvas myli mane

1. Kada tik paukštelį čiulbant girdžiu

ar dangų saulėtą matau;

kada tik vėjelį švelnų jaučiu

ar gaivų lašelį lietaus;

kai rožės aksomą paliečiu,

pro sodą einu darban,

džiaugiuos, kad grožybėj tokioj gyvenu —

tai Tėvas sukūrė ją man!

2. Jis davė akis spalvotai matyt

plaštakės žavingus sparnus.

Jis davė ausis šlovingai girdėt

mielus šio pasaulio garsus.

Jis davė man protą ir jausmus,

gyvybę, šviesias svajas.

Dėkoju už viską aš Jam pagarbiai —

taip, žinau, Tėvas myli mane.