Pradinukų organizacijai: vaikų ruošimas visą gyvenimą eiti Dievo sandoros keliu

Duokite vaikams paveikslų, vaizduojančių tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailą, krikštą ir patvirtinimą (žr. Evangelijos paveikslų knygą, 1, 111, 103 ir 105 pav.). Drauge su vaikais perskaitykite arba pasakykite atmintinai ketvirtąjį tikėjimo teiginį ir paprašykite, kad vaikai pakeltų savo paveikslus, kai minimas principas ar apeigos. Padėkite vaikams suprasti, kaip kiekvienas šis principas ir apeigos padeda mums tapti panašesniems į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.

Kaip galite padėti vaikams suprasti, kad tikėjimas, atgaila, krikštas ir patvirtinimas nėra vienkartiniai įvykiai, bet daro įtaką mūsų dvasiniam augimui visą gyvenimą? Pavyzdžiui, galite parodyti jiems sėklos ir didelio medžio paveikslėlį (arba nupiešti juos lentoje). Padėkite jiems sugalvoti, kas padeda sėklai išaugti į didelį medį, pavyzdžiui, vanduo, dirvožemis ir saulės šviesa. Padėkite jiems suprasti, kad tai yra panašu į tai, ką darome, kad artintumės prie Dievo visą savo gyvenimą: stipriname tikėjimą į Jėzų Kristų, kasdien atgailaujame, gyvename pagal krikšto sandoras ir klausomės Šventosios Dvasios.

Papasakokite vaikams istoriją apie petardą iš vyresniojo Deilo G. Renlando žinios „How Can Repenting Help Me Feel Happy?“ (liet. „Kaip atgaila gali padėti man jaustis laimingam?“) (Friend, Dec. 2017, 12–13 arba Liahona, Dec. 2017, 70–71); taip pat žr. filmuką „Repentance: A Joyful Choice“ (liet. „Atgaila – džiaugsmingas pasirinkimas“), „Gospel Library“.

Tinkamais pasakojimo momentais pakvieskite vaikus pagalvoti, kaip galėjo jaustis vyresnysis Renlandas. Kodėl atgailaudami jaučiame džiaugsmą? Papasakokite vaikams apie džiaugsmą ir meilę, kuriuos jautėte paprašę Dangiškojo Tėvo jums atleisti.

Parodykite Gelbėtojo krikšto ir kito žmogaus krikšto paveikslą (arba žr. Evangelijos paveikslų knygą, 35 ir 103 arba 104 pav.). Paprašykite vaikų paaiškinti, kas abiejuose paveiksluose yra skirtinga, o kas – vienoda. Drauge perskaitykite Mato 3:13–17 arba „10 skyrius. Jėzus krikštijamas“ iš Naujojo Testamento istorijų, p. 26–29, arba pažiūrėkite filmuką apie tai iš „Evangelijos bibliotekos“.

Leiskite vaikams paveiksluose parodyti daiktus, apie kuriuos kalbama skaitomame tekste arba filmuke. Papasakokite vaikams apie savo meilę Gelbėtojui ir troškimą Juo sekti.

Pasiklausykite arba padainuokite dainelę apie krikštą, pavyzdžiui, „Krikštas“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 54). Ką iš šios dainelės sužinome apie krikštą? Perskaitykite 2 Nefio 31:9–10 ir paraginkite vaikus įsiklausyti, kodėl Jėzus Kristus buvo pakrikštytas. Paprašykite jų nupiešti save krikšto dieną.

Paaiškinkite, kad sandora yra pažadas tarp žmogaus ir Dangiškojo Tėvo. Dievas žada mus palaiminti, jei stengsimės laikytis savo pažadų Dievui. Lentoje užrašykite Mano pažadai Dievui ir Dievo pažadai man. Drauge perskaitykite Mozijo 18:10, 13 ir Doktrinos ir Sandorų 20:37 ir padėkite vaikams po derama antrašte surašyti rastus pažadus (taip pat žr. Dallin H. Oaks, „Your Baptism Covenant“, Friend, Feb. 2021, 2–3). Papasakokite, kaip Dangiškasis Tėvas palaimino jus, kai stengėtės laikytis krikšto sandoros.

Parodykite vaikams paveikslus, kuriuose pavaizduoti Jėzaus Kristaus tarnystės žemėje metu atlikti darbai (keletą pavyzdžių rasite Evangelijos paveikslų knygoje, 33–49 pav.). Tegul vaikai papasakoja, kas vaizduojama kiekviename paveiksle. Perskaitykite Mozijo 18:8–10, 13 ir paraginkite vaikus įsiklausyti, ką per krikštą jie pažada daryti (taip pat žr. „Ištikimi tikėjimui“, Sandora, p. 140–141). Kaip šie pažadai paveiks mūsų kasdienius veiksmus? Paprašykite vaikų nupiešti, kaip jie padeda kam nors, kaip tai darytų Jėzus. Arba galite paruošti vaikams paprastą ženkliuką su užrašytu Gelbėtojo vardu.

Paveikslėlis

berniuko krikštas

Pakvieskite ką nors, kas neseniai buvo pakrikštytas ir patvirtintas, ateiti į pamoką ir papasakoti, ką reiškia būti patvirtintam. Ką tam asmeniui reiškia tapti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu? Padėkite vaikams sugalvoti, kaip gali laikytis savo krikšto sandoros būdami Bažnyčios nariais (pavyzdžiui, tarnauti kitiems, kviesti kitus daugiau sužinoti apie Jėzų, melstis susirinkimuose ir t. t.). Pasidalykite, kaip šie dalykai padėjo jums pajusti džiaugsmą, kad esate Kristaus Bažnyčios narys.

Parodykite paveikslą, kuriame pavaizduoti žmonės prie Mormono vandenų (žr. Evangelijos paveikslų knygą, 76 pav.), ir paprašykite vaikų apibūdinti, ką jame mato. Papasakokite apie Almą ir jo žmonių krikštą Mormono vandenyse (žr. Mozijo 18:1–17 arba „15 skyrių. Alma moko ir krikštija“ (Mormono Knygos istorijos, p. 43–44; arba atitinkamą filmuką iš „Evangelijos bibliotekos“).

Peržvelkite Mozijo 18:8–9 ir, kad geriau įsimintų, pakvieskite vaikus suvaidinti, ką žmonės, kaip Kristaus Bažnyčios nariai, buvo pasiryžę daryti. Papasakokite, kada matėte, kaip Bažnyčios nariai taip tarnauja.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 33:15 eilutę ir paprašykite vaikų įsiklausyti, kokią ypatingą dovaną Dangiškasis Tėvas mums duoda po mūsų krikšto ir patvirtinimo. Kad padėtumėte jiems daugiau sužinoti, kaip jiems padės Šventosios Dvasios dovana, kartu peržvelkite Jono 14:26; Galatams 5:22–23; 2 Nefio 32:5; 3 Nefio 27:20. Galite apžvelgti straipsnį „The Holy Ghost Is …“ (Friend, June 2019, 24–25; Liahona, June 2019, F12–F13).

Prieš pamoką paprašykite vieno ar kelių vaikų tėvų papasakoti, kaip jie buvo palaiminti dėl to, kad turi Šventosios Dvasios dovaną. Kaip Ji jiems padeda? Kaip jie girdi Jos balsą?

Drauge padainuokite dainelę apie Šventąją Dvasią, pvz., „Šventoji Dvasia“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 56). Padėkite vaikams suprasti, ko dainelėje mokoma apie tai, kaip Šventoji Dvasia gali mums padėti.

Padėkite vaikams sugalvoti įvairių būdų, kaip galėtume bendrauti su toli gyvenančiu draugu, pavyzdžiui, parašyti laišką, išsiųsti el. laišką arba pasikalbėti telefonu. Mokykite juos, kad Dangiškasis Tėvas gali mums kalbėti per Šventąją Dvasią. Kad padėtumėte vaikams suprasti, kaip Šventoji Dvasia gali kalbėti mūsų protui ir širdžiai, remkitės prezidento Dalino H. Oukso žinia „How Does Heavenly Father Speak to Us?“ (Friend, Mar. 2020, 2–3; Liahona, Mar. 2020, F2–F3).

Papasakokite, kaip Šventoji Dvasia bendravo su jumis per mintis prote ar per jausmą širdyje (žr. Doktrinos ir Sandorų 6:22–23; 8:2–3; taip pat žr. straipsnį Henry B. Eyring, „Open Your Heart to the Holy Ghost“, Friend, Aug. 2019, 2–3; Liahona, Aug. 2019, F2–F3). 9, F2–F3). Paliudykite vaikams, kad panašiai Šventoji Dvasia gali padėti ir vaikams.

Padėkite vaikams prisiminti, kada jie galbūt jautė Dvasią, pavyzdžiui, kai giedojo giesmę apie Gelbėtoją arba kai darė ką nors gero kitiems. Padėkite jiems atpažinti Dvasios teikiamus dvasinius jausmus. Kodėl, jūsų manymu, Šventoji Dvasia sukelia tuos jausmus? Padėkite vaikams pagalvoti, ką turime daryti, kad išgirstume, kaip mums kalba Šventoji Dvasia. Papasakokite, ką darote, kad aiškiau girdėtumėte Dvasią.

Paprašykite vaikų nuspalvinti piešinį „Jesus Introduced the Sacrament to the Nephites“ (liet. „Jėzus tarp nefitų įveda sakramentą“) iš Scripture Stories Coloring Book: Book of Mormon (2019), 26. Paprašykite jų nurodyti, apie ką galvoja paveikslėlyje pavaizduoti žmonės. Vaikams perskaitykite dalį 3 Nefio 18:1–12 ištraukos arba „45 skyrių. Jėzus Kristus moko apie sakramentą ir maldą“, Mormono Knygos istorijos, p. 126–127, arba pažiūrėkite atitinkamą filmuką iš ChurchofJesusChrist.org. Ką galime daryti, kad per sakramentą prisimintume Jėzų Kristų?

Paprašykite vaikų pasakyti keletą dalykų, kuriuos jie visada turėtų prisiminti, pvz., užsirišti batus arba nusiplauti rankas prieš valgį. Kodėl svarbu visa tai prisiminti? Vaikams perskaitykite Moronio 4:3 ir paraginkite juos įsiklausyti, ką priimdami sakramentą pažadame visada atsiminti. Kodėl svarbu prisiminti Jėzų Kristų? Padėkite vaikams suprasti, kaip sakramento duona ir vanduo padeda mums prisiminti, ką Jėzus dėl mūsų padarė (žr. Moronio 4:3; 5:2).

Lentoje užrašykite „Aš pažadu …“ Vaikams perskaitykite sakramento maldas (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77, 79). Išgirdę pažadą, kurį duodame Dievui, sustokite ir padėkite mokiniams išgirstu pažadu užbaigti lentoje esantį sakinį. Padėkite jiems suprasti, kad priimdami sakramentą pažadame tą patį, kaip ir per krikštą.

Ką reiškia prisiimti Jėzaus Kristaus vardą? Kad padėtumėte vaikams atsakyti į šį klausimą, pateikite pavyzdį, ant ko mes užrašome savo vardus. Kodėl ant to užrašome savo vardą? Kodėl Jėzus Kristus nori užrašyti savo vardą ant mūsų? Galite pasidalyti prezidento Raselo M. Nelsono paaiškinimu: „Gelbėtojo vardo priėmimas apima ir skelbimą bei liudijimą kitiems – savo žodžiais ir darbais, – kad Jėzus yra Kristus“ („Teisingas Bažnyčios pavadinimas“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Padėkite vaikams atpažinti palaiminimus, kuriuos gauna dėl kunigystės. Norėdami jiems suteikti idėjų, parodykite filmuką „Blessings of the Priesthood“ (liet. „Kunigystės palaiminimai“) („Evangelijos biblioteka“).

Galite šiuos palaiminimus užrašyti lentoje. Kodėl šie palaiminimai mums svarbūs? Paliudykite, kad šie palaiminimai mums prieinami dėl Jėzaus Kristaus ir Jo kunigystės galios.

Lentoje užrašykite tokias antraštes: Dievo galia ir Dievo galia ir įgaliojimas duoti žmonėms žemėje. Paprašykite vaikų po pirmąja antrašte padėti paveikslus, kurie padeda suprasti, kaip Dievas naudoja savo galią, kad mus palaimintų, pavyzdžiui, sukurdamas pasaulį, vadovaudamas ir nukreipdamas mus, parodydamas, kad mus myli ir pažįsta, išklausydamas ir atsakydamas į mūsų maldas (žr. Evangelijos paveikslų knygą, 3, 68, 90, 111 pav.). Paprašykite jų po antrąja antrašte pridėti paveikslus, padedančius suprasti, kaip verti vyrai žemėje naudoja Dievo galią ir valdžią, kad mus palaimintų, pavyzdžiui, laimindami ligonius, krikštydami, patvirtindami, dalydami sakramentą ir užantspauduodami šeimas (žr. Evangelijos paveikslų knygą, 46, 104, 105, 107, 120 pav.). Papasakokite, kodėl esate dėkingi už kunigystę ir jos teikiamus palaiminimus.

Vienas iš pagrindinių būdų gauti Dievo galios palaiminimus savo gyvenime, yra kunigystės apeigos (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:20). Kad padėtumėte vaikams išmokti šią tiesą, lentoje galite surašyti šias Raštų nuorodas: 3 Nefio 11:21–26, 33 (krikštas); Moronio 2 (patvirtinimas); Moronio 4–5 (sakramentas). Kiekvienas vaikas galėtų pasirinkti po vieną iš šių ištraukų ir įvardyti joje aprašytas apeigas. Pakvieskite vaikus papasakoti, kaip dėl atliktų kunigystės apeigų jie buvo palaiminti asmeniškai.

Padėkite vaikams suprasti, kad pasikrikštydami ir laikydamiesi krikšto sandoros jie gaus Dievo galią. Paklauskite vaikų, kaip ta galia galėtų jiems padėti.

Vaikams perskaitykite Morkaus 3:14–15 ir parodykite paveikslą, kuriame vaizduojami Raštuose aprašyti įvykiai (pvz., Evangelijos paveikslų knyga, 38 pav.). Paklauskite vaikų, ar jie kada nors matė, kaip kas nors buvo įšventintas į kunigystės pareigybę arba paskirtas į pašaukimą (arba papasakokite apie savo patirtį). Kuo tai panašu į tai, ką Gelbėtojas darė su savo apaštalais? Padėkite vaikams lentoje surašyti kunigystės pareigas ar pašaukimus, kuriuos galima suteikti Bažnyčios nariams, pavyzdžiui, mokytojo ar organizacijos vadovo pareigas. Prie kiekvienos pareigybės ar pašaukimo galite parašyti, ką asmuo, turintis tą pareigybę ar pašaukimą, yra įgaliotas daryti. Papasakokite vaikams, kaip jums padėjo tarnauti tai, kad jus paskyrė žmogus, besivadovaujantis kunigystės raktais.

Pasiūlykite vaikams pagalvoti apie kokį nors daiktą, kuriam reikia rakto, pavyzdžiui, automobilį ar duris. Kas nutinka, kai neturite rakto? Drauge perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 65:2 ir paliudykite apie kunigystės raktų žemėje svarbą. Taip pat galite kartu pažiūrėti filmuką „Where are the Keys?“ (liet. „Kur yra raktai?“) („Evangelijos biblioteka“) ir paklausyti, ko vyresnysis Styvensonas moko apie kunigystės raktus.

Paprašykite, kad kas nors iš apylinkės narių, turintis raktus, ateitų į klasę ir papasakotų vaikams, ką reiškia turėti kunigystės raktus. Paprašykite jo apibūdinti savo pareigas. Kokiai Viešpaties darbo daliai jis vadovauja? Kaip Gelbėtojas jam padeda?

Parodykite vieną ar kelias šventyklos nuotraukas. Paklauskite vaikų, kuo šventykla yra ypatinga. Atkreipkite jų dėmesį, kad ant kiekvienos šventyklos yra šis užrašas: „Pašvęsta Viešpačiui. Viešpaties namai“. Paklauskite vaikų, ką, jų manymu, reiškia „Pašvęsta Viešpačiui“. Kodėl šventykla vadinama Viešpaties namais? Ko tai mus moko apie šventyklą? Jei kas nors iš vaikų yra lankęsis šventykloje, jie taip pat galėtų papasakoti, kaip ten jautėsi. Jei buvote šventykloje, papasakokite, kaip jautėte Viešpaties artumą ir kodėl šventykla jums yra šventa vieta.

Drauge perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 97:15–17. Paprašykite vaikų išsiaiškinti, ko Viešpats tikisi iš tų, kurie įžengia į šventus Jo namus. Kodėl turime būti verti, kad įeitume į Jo namus? Šio aptarimo su vaikais metu pakalbėkite apie šventyklos rekomendaciją, taip pat apie tai, kaip ją gauti. Galite pakviesti vyskupijos narį jiems papasakoti, kaip vyksta pokalbis dėl rekomendacijos į šventyklą ir kokie klausimai užduodami pokalbio metu.

Paprašykite vaikų padėti jums aptarti sandorą, kurią su Dievu sudarome priimdami krikštą ir kurią atnaujiname priimdami sakramentą (žr. Mozijo 18:10; Doktrinos ir Sandorų 20:77, 79). Parodykite šventyklos nuotrauką ir paaiškinkite, kad Dangiškasis Tėvas turi daugiau palaiminimų, kuriuos nori mums suteikti šventykloje.

Nupieškite vartus, atsiveriančius į kelią. Paklauskite vaikų, kodėl, jų manymu, pravartu turėti kelią, kuriuo galima vaikščioti. Drauge perskaitykite 2 Nefio 31:17–20 ištrauką, kurioje Nefis krikšto sandorą palygina su vartais ir ragina mus po krikšto išlikti kelyje. Po krikšto reikia sudaryti daugiau sandorų, įskaitant sandoras, sudaromas šventykloje. Paaiškinkite, kad prezidentas Nelsonas šį kelią pavadino „sandoros keliu“.

Papasakokite apie atvejį, kai kas nors už jus padarė tai, ko patys negalėjote padaryti. Pakvieskite vaikus papasakoti apie panašius patyrimus. Paaiškinkite, kad nuvykę į šventyklą galime priimti šventas apeigas, pavyzdžiui, krikštą už mirusiuosius. Kaip mes elgiamės kaip Jėzus, kai atliekame apeigas už mirusiuosius? Ką Jis padarė dėl mūsų, ko patys negalėjome padaryti?

Pakvieskite vieną ar kelis jaunuolius, kurie atliko krikštus už savo protėvius, pasidalyti savo patirtimi. Paklauskite jų, ką jie patyrė šventykloje. Paraginkite juos papasakoti, kaip jie jautėsi atlikdami šį darbą už savo protėvius.

Lentoje nupieškite medį su šaknimis ir šakomis. Paprašykite vaikų pagalvoti, kuo šeima panaši į medį. Prie šaknų parašykite Protėviai, o prie šakelių – Palikuoniai, o tada prie medžio kamieno Jūs. Drauge iš Doktrinos ir Sandorų 128:18 perskaitykite šį sakinį: „Nes mes be jų (savo protėvių) negalime būti padaryti tobuli; nė jie be mūsų negali būti padaryti tobuli.“ Užduokite tokius klausimus: „Kodėl mums reikia mūsų protėvių? Kodėl mūsų palikuoniams reikia mūsų? Kaip mums padėjo mūsų tėveliai, seneliai ir kiti protėviai?“ Paprašykite vaikų skaityti Doktrinos ir Sandorų 128:18 eilutę toliau ir surasti frazę, nusakančią, kaip galime padėti savo protėviams.

Galite drauge su kiekvieno vaiko tėvais surasti protėvio vardą, kurį vaikas galėtų pasiimti į šventyklą (žr. FamilySearch.org).