Iš aukštybių švelniai krenta

1. Iš aukštybių švelniai krenta

ant žolės lietaus vėsa,

ir pagirdo visą gamtą

atsiųsta gaivi rasa.

2. Taip ir Tavo žodis, Dieve,

iš dangaus palaimins mus

ir įvykdys Tavo valią,

meilės kupinus tikslus.

3. Mus, o Dieve, prisiminki,

pildyk pažadus šlovės.

Savo žodžiais atgaivinki,

gyvojo vandens išliek.

4. Dieve, mūs maldas išgirski –

laimink mus sava Dvasia.

Savo širdį Tau paskirsim,

garbinsim džiugia giesme.