Betliejau mažas

1. Betliejau mažas, tarp kalnų

paskendęs tamsoje,

virš tavo miegančių namų –

žvaigždutės danguje.

O tavyje sušvito

skaisti dangaus šviesa –

vilties ir meilės amžinos

ji buvo kupina.

2. Pagimdė Kristų Marija,

o Dievo angelai,

pasauliui miegant naktyje,

Jį saugojo budriai;

ir džiugią žinią skelbė:

„Mums užgimė Sūnus!

Per Jį juk Dievui bus šlovė,

ramiai gyvens žmogus.“

3. Taip tyliai žemei suteikta

brangiausia dovana,

dangaus į širdį siunčiama

palaima amžina.

Į nuodėmės pasaulį

atėjo Jėzus šviest.

Užeis ir pasiliks pas tą,

kas Jį širdin pakvies.