Visa aprėpianti Gelbėtojo įtaka

Pamoką pradėkite lentoje užrašydami mano valia ir Dievo valia. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 6:38, o likusiųjų – sekti ir išsiaiškinti, kiek Jėzus priėmė sprendimų, kuriuose buvo išreikšta „mano valia“. Paraginkite mokinius tyliai apmąstyti, kurie jų neseniai priimti sprendimai galėtų būti priskirti „mano valia“, o kurie – „Dievo valia“ kategorijai.

Paaiškinkite, kad po krikšto Jėzus buvo Šėtono gundomas daryti tai, ką būtų galima priskirti „mano valia“ kategorijai. Paprašykite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 4:1–11. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, kaip Jėzus Kristus nugalėjo gundymą. (Galite paminėti, kad Džozefo Smito Mato 4:1–11 vertime patikslinama, kad Dvasios, o ne Šėtono Jėzus buvo paimtas ir pastatytas ant šventyklos šelmens [žr. 5 eil.] ir tada paimtas į nepaprastai aukštą kalną [žr. 8 eil.]. Po to, kai Dvasia nunešė Jėzų į tas vietas, velnias atėjo Jo gundyti.)

• Kaip, jūsų pastebėjimu, Gelbėtojas reagavo į Šėtono gundymus?

• Ko galite pasimokyti iš Gelbėtojo pavyzdžio, aprašyto šiose eilutėse?

• Kuo Gelbėtojo pagundos panašios į mūsiškes?

Pateikite šį prezidento Deivido O. Makėjaus (1873–1970) teiginį, kuriame jis pakomentavo apie Jėzaus dykumoje patirtas pagundas:

Paveikslėlis

Prezidentas Deividas O. Makėjus

„Beveik visos pagundos, kurias tiek jūs, tiek aš patiriame, pasireiškia vienoje iš šių sričių. Suskirstykite jas į grupes ir pamatysite, kad beveik visos mus sutepančios pagundos, kokios mažos jos bebūtų, pasireiškia vienu iš šių trijų būdų: 1) kaip apetitų pagundos; 2) pasidavimas puikybei, madoms ir tuštybei tų, kas atsiribojo nuo Dievo dalykų; 3) aistrų tenkinimas, pasaulio turtų troškimas arba valdžios kitiems siekimas“ (“Unspotted from the World,” Ensign, Aug. 2009, 27).

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Hebrajams 2:17–18; 4:15–16. Kito paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:22. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir atkreipti dėmesį į šių dviejų ištraukų panašumus. Po to užduokite toliau pateikiamus klausimus:

• Kodėl reikėjo, kad Jėzus patirtų gundymus?

• Kodėl svarbu suvokti, kad Jėzus Kristus patyrė tokias pat pagundas, kaip ir mes šiandien?

Mokiniams paaiškinkite, kad šiandienos pamokos tikslas yra parodyti, koks neprilygstamas buvo Gelbėtojo gyvenimas. Paklauskite mokinių, kaip Raštų eilutės, kurias jau studijavote šioje pamokoje, parodo vieną neprilygstamo Gelbėtojo gyvenimo aspektą. (Mokiniai turėtų suformuluoti tokį principą: Jėzaus Kristaus gyvenimas buvo neprilygstamas dėl to, kad Jis niekuomet nepasidavė pagundai ir nenusidėjo.)

Pateikite šį prezidento Hovardo V. Hanterio (1907–1995) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

Paveikslėlis

Prezidentas Hovardas V. Hanteris

„Svarbu atminti, kad Jėzui buvo įmanoma nusidėti, Jis galėjo pasiduoti pagundai, o gyvenimo ir išgelbėjimo planas galėjo būti sužlugdytas, tačiau Jis išliko ištikimas. Jei Jam nebūtų buvusi suteikta galimybė pasiduoti Šėtono vilionėms, Jo išbandymas nebūtų tikras, tikra pergalė būtų nepasiekta. […] Jis buvo tobulas ir be nuodėmės ne dėl to, kad Jam to reikėjo, bet dėl to, kad Jis neabejotinai ir ryžtingai norėjo toks būti“ (“The Temptations of Christ,” Ensign, Nov. 1976, 19).

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Luko 22:42, 44 ir 3 Nefio 11:11 ir įžvelgti dar vieną Jėzaus Kristaus savybę, kuri vaizduoja neprilygstamą Jo gyvenimą. (Mokiniai turėtų atpažinti Gelbėtojo klusnumą Tėvo valiai.)

Pateikite šį prezidento Ezra Tafto Bensono (1899–1994) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

Paveikslėlis

Prezidentas Ezra Taftas Bensonas

„Getsemanėje Jis iškentė skausmus visų žmonių, kad jiems netektų kentėti, jei atgailaus.

Jis leidosi Savo priešų žeminamas ir įžeidinėjamas. Tai darė nesiskųsdamas ir nekerštaudamas.

Ir galiausiai, Jis iškentė plakimą ir žiaurią gėdą ant kryžiaus. Ir tik po to Jis Savo valia pasidavė mirčiai. […]

Jis tobulai pakluso Dangiškajam Tėvui“ (“Jesus Christ: Our Savior and Redeemer,” Ensign, Nov. 1983, 7, 8).

Patikrinkite, kaip mokiniai suprato, užduodami tokius klausimus:

• Kodėl Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plane buvo būtina, kad Jėzus būtų tobulas, be nuodėmės, ir tobulai paklustų Dangiškojo Tėvo valiai? (Mokinių atsakymai gali būti skirtingi, tačiau jie turėtų įvardyti tokią tiesą: išgelbėjimo planas reikalavo, kad Jėzus būtų tobulai paklusnus, kad taip galėtų atlikti Apmokėjimą.)

• Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus buvo tobulas – be nuodėmės – ir paklusnus Dangiškojo Tėvo valiai, padeda jums Juo tikėti? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite, kad sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir stengdamiesi vykdyti Tėvo, o ne savo valią, galime įgauti jėgų, padėsiančių mums nugalėti pagundas ir būti paklusniems.)

Lentoje užrašykite tokį sakinį iš pranešimo „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“):

Paprašykite mokinių apmąstyti šį teiginį užduodami tokį klausimą:

• Kuri Jėzaus Kristaus savybė padėjo Jam taip galingai paveikti visus jau gyvenusius ir dar gyvensiančius žmones?

Mokiniams papasakokite, kad vienas žmogus, kurį Jis Savo žemiškosios tarnystės metu taip giliai palietė, buvo samarietė. Padėkite mokiniams naudotis pagalbinėmis studijavimo priemonėmis, padėsiančiomis rasti informacijos apie samariečius (žr. Raštų rodyklė, „Samariečiai“; scriptures.lds.org). Apibendrinkite Jono 4:1–8 ir tada paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 4:9. Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kaip moters atsakymas Jėzui atskleidžia tuometinį priešiškumą tarp žydų ir samariečių. Tada pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jono 4:10–15. Skyrę pakankamai laiko paklauskite:

• Kaip apibūdintumėte tokį Jėzaus ir moters bendravimą?

• Ką Jėzus jai siūlė?

Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 4:16–19, o likusiųjų – sekti skaitomą tekstą ir įsivaizduoti, kaip jie būtų jautęsi tos moters prie šulinio vietoje. (Pastaba. Įsivaizdavimas gali padėti mokiniams Raštų pasakojimą padaryti gyvesnį ir realesnį.) Po to užduokite toliau pateikiamus klausimus:

• Ką būtumėte galvoję samarietės vietoje? Kodėl?

• Kas rodo, kad Jėzus jai padarė įtaką? (Atkreipkite mokinių dėmesį į moters besikeičiančius kreipinius į Jėzų: „žydas“ [9 eil.]; „Viešpats“ [11, 15 eil.]; tada „pranašas“ [19 eil.].)

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 4:20–29. Paprašykite, kad mokiniai 25 ir 29 eilutėse atpažintų Gelbėtojo titulus. Tada, prieš atsakant, mokinių paprašykite trumpai apmąstyti šį klausimą:

• Ką tokio Gelbėtojas padarė, kad per tą trumpą laiką moters nuovoka apie Jį pasikeitė iš „žydo“ (9 eil.) į „Kristų“ (29 eil.)? (Paraginkite mokinius pasidalinti savo pastebėjimais. Atsakymuose gali nuskambėti šitai: Jis parodė jai pagarbą, Jis mokė ją doktrinos, Jis mokė ją taip, kad Šventoji Dvasia galėjo paliudyti tiesą, Jis atskleidė jos privačius reikalus ir Jis jai skyrė savo dėmesį.)

• Ko šis pasakojimas apie Gelbėtoją ir samarietę moko mus apie tai, ką Gelbėtojas jaučia jūsų atžvilgiu ir kaip Jis gali padaryti jums įtaką?

• Kaip Gelbėtojas padarė įtaką jūsų ar kito pažįstamo žmogaus gyvenime? Ką pakeitė Gelbėtojo įtaka?

• Ką esate pasiryžę daryti, kad geriau atpažintumėte Gelbėtojo įtaką savo gyvenime ir leistumėte jai jus pakeisti?

Paliudykite, kad jeigu savo gyvenimą pašvęsime Gelbėtojui, Jis mums galės padaryti didelį poveikį. Didžiausia Gelbėtojo įtaka jaučiama, kai Jo apmokančiajai aukai leidžiame mus apvalyti, pakylėti ir pakeisti. Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie galėtų daryti, kad parodytų savo dėkingumą Gelbėtojui už Jo įtaką jų gyvenime. Pakvieskite juos pradėti taikyti tai praktiškai.