Siekite Dvasios ir pasikliaukite Ja

Šventoji Dvasia yra trečiasis Dievybės narys. Ji yra dvasinė asmenybė, neturinti kūno iš mėsos ir kaulų (žr. Doktrinos ir Sandorų 130:22). Ji yra Guodėjas, kuris, kaip žadėjo Gelbėtojas, visko mokys Jo pasekėjus ir jiems primins, ko Jis mokė (žr. Jono 14:26).

Nuoširdiems besidomintiesiems liudijimas prieš krikštą ateina Šventosios Dvasios galia. Visi žmonės Šventosios Dvasios galia gali gauti liudijimą apie Jėzų Kristų ir Jo sugrąžintąją evangeliją. „Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:5).

Šventosios Dvasios dovana yra teisė į nuolatinę Šventosios Dvasios bendrystę, jei esame verti. Šventosios Dvasios dovaną priimame po krikšto vandeniu. Jį suteikiama per patvirtinimo apeigas.

Pranašas Džozefas Smitas sakė: „Yra skirtumas tarp Šventosios Dvasios ir Šventosios Dvasios dovanos. Kornelijus gavo Šventąją Dvasią dar prieš krikštą – tai buvo Dievo galia, įtikinusi jį dėl Evangelijos tiesos, – tačiau negalėjo gauti Šventosios Dvasios dovanos, kol nepasikrikštijo“ (žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 94).

Būtent Šventosios Dvasios dovana ir galia esame šventinami: daromi šventesni, išbaigtesni, vientisesni, panašesni į Dievą. Būtent per Kristaus išpirkimą ir pašventinančią Šventosios Dvasios galią galime dvasiškai gimti iš naujo, kai laikomės su Dievu sudarytų sandorų (žr. Mozijo 27:25–26).

Šventoji Dvasia dar vadinama pažado Šventąja Dvasia (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:3). Vykdydama šią paskirtį Šventoji Dvasia patvirtina, kad mūsų priimtos kunigystės apeigos ir sudarytos sandoros yra priimtinos Dievui. Pažado Šventąja Dvasia užantspauduoti žmonės gaus viską, ką turi Tėvas (žr. Doktrinos ir Sandorų 76:51–60; Efeziečiams 1:13–14; Raštų rodyklę, „Pažado Šventoji Dvasia“).

Visas apeigas ir sandoras, kad galiotų po šio gyvenimo, privaloma užantspauduoti pažado Šventąja Dvasia (žr. Doktrinos ir Sandorų 132:7, 18–19, 26). Tas užantspaudavimas priklauso nuo mūsų nuolatinės ištikimybės.

Viešpats mums duoda Dvasios dovanų, kad mus palaimintų ir kad galėtume jas naudoti laimindami kitus (žr. Doktrinos ir Sandorų 46:8–9, 26). Pavyzdžiui, misionieriai, kurie mokosi naujos kalbos, gali gauti kalbų dovaną kaip dievišką pagalbą, kad mokytų žmones jų gimtąja kalba.

Kelios Dvasios dovanos paminėtos Moronio 10:8–18; Doktrinos ir Sandorų 46:11–33 ir 1 Korintiečiams 12:1–12. Tai tik kelios iš daugybės Dvasios dovanų. Atsižvelgdamas į mūsų ištikimybę, mūsų poreikius ir kitų žmonių poreikius, Viešpats gali mus palaiminti kitomis dovanomis.

Gelbėtojas mus kviečia nuoširdžiai siekti dvasinių dovanų (žr. Doktrinos ir Sandorų 46:8; 1 Korintiečiams 14:1, 12). Šios dovanos gaunamos per maldą, tikėjimą, pastangas ir pagal Dievo valią.

Jėzus mokė mus, kaip melstis (žr. Mato 6:9–13; 3 Nefio 18:19). Melskitės nuoširdžiai, tikrai ketindami veikti pagal Šventosios Dvasios raginimus. Veiksmingai maldai būtinos nuolankios ir nuolatinės pastangos (žr. Moronio 10:3–4; Doktrinos ir Sandorų 8:10).

Melsdamiesi vartokite meilingą, garbinantį požiūrį į Dievą reiškiančius žodžius.

Visada reikškite dėkingumą. Sąmoningos pastangos būti dėkingiems padės jums suprasti, koks maloningas yra Dievas jūsų gyvenime. Dėkingumas jūsų širdį ir protą atvers įkvėpimui.

Melskitės „iš visų širdies jėgų“, kad būtumėte pripildyti tikrosios meilės (Moronio 7:48). Melskitės dėl kitų žmonių pavardžiui. Melskitės dėl tų, kuriuos mokote. Siekite įkvėpimo, kaip juos pakviesti ir kaip jiems padėti ateiti pas Kristų.

Kada turėtumėte melstis? Viešpats pasakė: „Stropiai ieškokite, visada melskitės ir būkite tikintys, ir viskas išeis jums į gera“ (Doktrinos ir Sandorų 90:24).

Alma sakė: „Tarkis su Viešpačiu visuose savo darbuose, ir jis nukreips tave į gera; taip, kada guliesi vakare, gulkis Viešpačiui, kad jis prižiūrėtų tave tau miegant; ir kada keliesi ryte, tegul tavo širdis būna kupina dėkingumo Dievui“ (Almos 37:37; taip pat žr. 34:17–27).

Viešpats jus kviečia paskirti ramų, asmeninį laiką maldai: „Įeik į savo kambarėlį ir […] melskis savo Tėvui“ (3 Nefio 13:6; taip pat žr. 7–13 eilutes).

Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė: „Kiekvieną rytą […] misionieriai turėtų atsiklaupti ir maldauti Viešpatį atrišti jiems liežuvius ir per juos kalbėti, kad būtų palaiminti jų mokomi žmonės. Jeigu jie taip darys, jų gyvenimą apšvies nauja šviesa. Dirbdami jaus didesnį entuziazmą. Jie supras tikrai esą Viešpaties tarnai, kalbantys Jo vardu“ (“Missionary Service,” First Worldwide Leadership Training Meeting, Jan. 11, 2003, 20).

Tikėti Dievą reiškia Juo pasikliauti. Tai apima pasitikėjimą Jo valia ir Jo į mūsų maldas atsakyti paskirtu laiku (žr. Izaijo 55:8–9). Prezidentas Dalinas H. Ouksas mokė:

„Mūsų tikėjimas, kad ir koks būtų stiprus, negali atnešti rezultato, prieštaraujančio To, kurį tikime, valiai. Atminkite tai, kai atrodo, kad į jūsų maldas neatsakoma tuo būdu arba tuo laiku, kaip jūs norite. Tikėjimo į Viešpatį Jėzų Kristų panaudojimo rezultatas visuomet priklauso nuo dangaus tvarkos, Viešpaties gerumo, valios, išminties ir paskirto laiko. Kai turime tokį tikėjimą ir pasitikime Viešpačiu, gyvenime patiriame tikrąjį saugumą ir ramybę“ (“The Atonement and Faith,” Ensign, Apr. 2010, 30).

Dėl maldų, kurios, regis, lieka neatsakytos, prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė:

„Pažįstu tą jausmą! Pažįstu tokių akimirkų baimę ir ašaras. Bet taip pat žinau, kad mūsų maldos niekada nėra ignoruojamos. Mūsų tikėjimas niekada nebūna neįvertintas. Žinau, kad visažinio Dangiškojo Tėvo perspektyva yra daug platesnė nei mūsų. Mums težinant mūsų žemiškas problemas ir skausmą, Jis žino apie mūsų amžinąjį progresą ir potencialą. Jei melsimės, kad sužinotume Jo valią ir kantriai bei drąsiai paklusime jai, gali įvykti dangiškasis išgydymas Jo būdu ir metu“ („Jėzus Kristus – didis gydytojas“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Melsdami įkvėpimo gautus dvasinius pojūčius palyginkite su Raštais ir dabartinių pranašų mokymais. Dvasios raginimai su šių šaltinių mokymais sutaps.

Įsitikinkite, kad jausmai, kuriuos patiriate, atitinka jūsų pavedimą. Jei nesate tam pašaukti tinkamo įgaliotinio, Dvasios pojūčiai jums nebus duodami tam, kad patarinėtumėte kitiems ar juos taisytumėte. Pavyzdžiui, negausite apreiškimo pasakyti vyskupui, ką jis turėtų daryti vykdydamas savo pašaukimą.

Paveikslėlis

Šviesos dovana

Atpažinkite tikrąją Dvasios įtaką

Prezidentas Hovardas V. Hanteris patarė: „Leiskite išsakyti įspėjimo žodį. […] Manau, kad, jeigu nebūsime atidūs […], galime pradėti bandyti klastoti tikrąją Viešpaties Dvasios įtaką negarbingomis ir manipuliacinėmis priemonėmis. Man kelia susirūpinimą, kai stiprios emocijos ar nevaržomai besiliejančios ašaros priskiriamos Dvasios pasireiškimui. Be abejo, Viešpaties Dvasia gali sukelti stiprias emocijas, taip pat ašaras, tačiau toks išoriškas pasireiškimas neturi būti painiojamas su pačios Dvasios buvimu“ (The Teachings of Howard W. Hunter, [1997], 184).

Dvasiniai dalykai nevyksta per prievartą. Galite kurti tokį požiūrį ir aplinką, kurie kviečia Dvasią, ir galite tam pasiruošti, bet negalite nurodyti, kaip ir kada turi ateiti įkvėpimas. Būkite kantrūs ir pasitikėkite, kad, atėjus laikui, gausite tai, ko jums reikia.

Būdamas misionierius, galite patirti daugiau dvasinių patyrimų nei kada nors anksčiau savo gyvenime. Šios patirtys yra šventos ir dažniausiai skirtos tik mūsų pačių pamokymui ar pataisymui.

Geriausia daugumą tokių patyrimų laikyti tik savo atmintyje. Pasakokite apie juos tik tada, jei Dvasia kužda, kad papasakodami galite palaiminti kitus žmones (žr. Almos 12:9; Doktrinos ir Sandorų 63:64; 84:73).

Kartais norime būti Dvasios vedami visada. Tačiau dažnai Viešpats nori, kad veiktume pagal geriausią savo supratimą (žr. Doktrinos ir Sandorų 60:5; 61:22; 62:5). Prezidentas Dalinas H. Ouksas mokė:

„Troškimas būti Viešpaties vedamam yra stiprybė, tačiau ją turi lydėti supratimas, kad mūsų Dangiškasis Tėvas daug sprendimų palieka mums patiems. Asmeninis sprendimų priėmimas yra vienas iš augimo, kurį turime patirti mirtingame gyvenime, šaltinių. Žmonės, kurie bando sprendimų priėmimą perleisti Viešpačiui ir maldauja apreiškimo dėl kiekvieno sprendimo, greitai atsiduria tokioje padėtyje, kai meldžia vadovavimo, bet jo negauna. Pavyzdžiui, tai nutinka daugelyje situacijų, kai sprendimai yra paprasti arba bet kuris pasirinkimas yra priimtinas.

Turime ištirti reikalus savo protu, naudodamiesi Kūrėjo suteiktomis samprotavimo galiomis. Tada turime melsti vadovavimo ir paklusti jam, jei jį gauname. Jeigu negauname vadovavimo, turime elgtis savo nuožiūra. Žmonės, kurie stengiasi gauti apreiškimus dėl dalykų, dėl kurių Viešpats nepasirinko mums vadovauti, gali sugalvoti atsakymą remdamiesi savo pačių fantazija ar neobjektyvumu, ar netgi gauti atsakymą per klaidinantį apreiškimą“ („Our Strengths Can Become Our Downfall“, Ensign, Oct. 1994, 13–14).

• Padalykite puslapį į dvi dalis. Vieną stulpelį pavadinkite „Ką padarė Viešpats“, o kitą „Ką padarė Lehis arba Nefis“. Perskaitykite pasakojimą apie Liahoną ir sulaužytą lanką (1 Nefio 16:9–31) arba apie tai, kaip Nefis statė laivą (1 Nefio 17:7–16; 18:1–6). Pasakojimo įvykius įrašykite atitinkamame stulpelyje. Pamąstykite, ko šis pasakojimas gali pamokyti apie įkvėpimo esmę.

• Peržiūrėkite savo dienoraštį ir raskite atvejus, kada jus vedė Dvasia arba matėte pasireiškiant Dvasios dovaną. Pagalvokite, kada, kur ir kodėl tai įvyko. Kaip tada pasireiškė Viešpaties ranka? Kaip jūs jautėtės? Jeigu atminsite šiuos nutikimus, tai gali padėti jums atpažinti Dvasią.

• Išstudijuokite Almos 33:1–12 ir Almos 34:17–31. Į kokius klausimus atsakė Alma ir Amulekas? (Peržiūrėkite Almos 33:1–2.) Kaip jie atsakė į tuos klausimus? Kokius patikinimus jie išsakė?

• Viešpats pažadėjo, kad Dvasia mus ves daugelyje svarbių sričių. Skaitydami šias ištraukas, nustatykite savo darbo sritis, kur reikia Dvasios vadovavimo. Kokią reikšmę šiose Raštų ištraukose paminėti principai turi jums studijuojant asmeniškai ir su porininku, apygardos tarybos susirinkimuose, zonos konferencijose, krikšto apeigose ir kituose susirinkimuose?

  Malda

  • 3 Nefio 19:24

  • Romiečiams 8:26

  Susirinkimų vedimas

  • Moronio 6:9

  • Doktrinos ir Sandorų 20:45; 46:2

• Pakalbėkite apie maldas, kurias kalbate kaip bendradarbių pora. Ar joms vadovauja Šventoji Dvasia? Kaip esate gavę atsakymus į savo maldas kaip bendradarbių pora? Ar melsdamiesi kaip bendradarbių pora:

  • Tikite, kad Dievas jums duos tai, ko teisiai ir pagal Jo valią prašote?

  • Pripažįstate ir dėkojate už atsakymus į maldas?

  • Meldžiatės dėl žmonių pavardžiui ir galvojate apie jų poreikius?

  • Meldžiatės vienas dėl kito ir dėl Dvasios, kad Ji jus vestų?

  • Atpažįstate atsakymus į maldas?

  • Meldžiatės su įsipareigojimu veikti pagal gautus raginimus?

• Aptarkite, kaip nuoširdžiau sieksite Dvasios.

• Aptarkite, kaip skirtingai žmonės apibūdina Šventosios Dvasios įtaką. Studijavimo žurnale užrašykite tai, ką jūsų mokomi žmonės papasakojo apie savo patirtis, susijusias su Dvasia. Kaip galite padėti kitiems atpažinti šią šventą įtaką?

• Jei tinka, tegul misionieriai papasakoja istoriją, kurią girdėjo neseniai vykusiame liudijimų susirinkime, mokydami ar kitomis aplinkybėmis. Kitų pasakojamos dvasingos istorijos ar nutikimai gali jums padėti ugdyti tikėjimą ir suprasti, kad Dvasios įtaka pasireiškia plačiai ir dažnai.

• Paprašykite misionierių pakalbėti apie Šventosios Dvasios misiją ir galią.

• Aptarkite, kaip dėkojimas padeda jums pamatyti mažus, tačiau labai svarbius būdus, kuriais Viešpats jus laimina (žr. Etero 3:5; Doktrinos ir Sandorų 59:21). Aptarkite, kaip parodyti dėkingumą

• Galbūt vertėtų paprašyti naujo atsivertusiojo papasakoti, kaip jį paveikė Dvasia, kai jis mokėsi apie Bažnyčią. Paprašykite žmogaus papasakoti tik tuos patyrimus, kuriuos, jo manymu, dera pasakoti kitiems.

• Galite paprašyti misionierių savo savaitiniuose laiškuose jums aprašyti tinkamus dvasinius patyrimus.

• Asmeninių pokalbių ar atsitiktinių pasikalbėjimų metu kartkartėmis pasiteiraukite misionierių apie jų rytines ir vakarines maldas. Jei reikia, patarkite jiems, kaip galėtų melstis prasmingiau.

• Paklauskite misionierių, kaip jie padeda mokomiems žmonėms pajusti ir atpažinti Dvasią.