1 Ir tada aš giedosiu savo mylimajam savo mylimojo giesmę apie jo vynuogyną. Mano mylimasis turi vynuogyną labai derlingoje kalvoje.

2 Ir jis aptvėrė jį ir išrinko jo akmenis, ir apsodino jį geriausiais vynmedžiais, ir jo viduryje pastatė bokštą, ir taip pat jame padarė vyno spaustuvą; ir tikėjosi, kad jis ves vynuoges, o jis vedė laukines vynuoges.

3 Ir dabar, o Jeruzalės gyventojai ir Judo vyrai, meldžiu, išspręskite bylą tarp manęs ir mano vynuogyno.

4 Kas dar galėjo būti padaryta mano vynuogynui, ko nepadariau jame? Taigi, kada tikėjausi, kad ves vynuoges, jis vedė laukines vynuoges.

5 Ir dabar štai; aš pasakysiu, ką padarysiu savo vynuogynui – aš nugriausiu jo gyvatvorę ir jis bus nuganytas; ir nugriausiu jo sieną ir jis bus sutryptas.

6 Ir aš apleisiu jį; jis nebus nei genimas, nei apkasamas; bet užžels usnys ir erškėčiai; taip pat įsakysiu debesims, kad nelytų ant jo.

7 Nes Pulkų Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai, ir Judo žmonės – jo pasigėrėtinas sodinukas; jis ieškojo teisybės, ir štai engimas; teisumo – bet štai verksmas.

8 Vargas tiems, kas jungia namą prie namo, kol nebelieka vietos, kad jie vieni būtų patalpinti žemės vidury!

9 Mano ausims pasakė Pulkų Viešpats: Iš tiesų daug namų bus tušti, ir galingi bei gražūs miestai bus be gyventojų.

10 Taip, dešimt akrų vynuogyno teduos vieną batą, ir homeras sėklos teduos efą.

11 Vargas tiems, kas pakyla anksti ryte, kad ieškotų stipraus gėrimo, kas tęsia iki nakties, ir kuriuos uždega vynas!

12 Ir arfa ir liutnia, tamburinas ir fleita, ir vynas jų puotose; bet jie nepaiso Viešpaties darbo ir neapmąsto jo rankų darbų.

13 Todėl mano žmonės išėjo vergijon, kadangi jie neturi pažinimo; ir jų kilmingi vyrai išbadėję, ir jų liaudis išdžiovinta troškulio.

14 Todėl pragaras prasiplėtė ir be galo plačiai atvėrė savo nasrus; ir jų šlovė, ir jų daugybė, ir jų iškilmingumas, ir tas, kuris džiaugiasi, nugarmės į jį.

15 Ir prastas žmogus bus pargriautas, ir galingas žmogus bus pažemintas, ir išpuikėlių akys bus pažemintos.

16 Bet Pulkų Viešpats teisingumu bus išaukštintas, ir Dievas, kuris yra šventas, teisumu bus pašventintas.

17 Tada ėriukai maitinsis kaip įprasta, o ištuštėjusiose penimų rubuilių vietose ganysis svetimi.

18 Vargas tiems, kas traukia nedorybę tuštybės virvėmis ir nuodėmę lyg vežimo lynu.

19 Kurie sako: Tegu jis paskuba, paspartina savo darbą, kad mes galėtume tai matyti; ir tegul Izraelio Šventojo patarimas priartėja ir ateina, kad galėtume tai pažinti.

20 Vargas tiems, kas vadina blogį gėriu ir gėrį blogiu, kas pateikia tamsą kaip šviesą ir šviesą kaip tamsą, kas pateikia kartumą kaip saldumą ir saldumą kaip kartumą!

21 Vargas išmintingiems savo pačių akyse ir protingiesiems savo pačių manymu!

22 Vargas galingiems gerti vyną ir vyrams, drūtiems maišyti stiprų gėrimą;

23 kurie išteisina nedorėlį už atlyginimą ir atima iš teisiojo teisumą!

24 Todėl kaip ugnis praryja ražieną ir liepsna suryja šiaudus, taip jų šaknis bus puvena, ir jų žiedai pakils kaip dulkės; kadangi jie atmetė Pulkų Viešpaties įsakymą ir paniekino Izraelio Šventojo žodį.

25 Todėl Viešpaties pyktis užsidegė prieš jo žmones, ir jis ištiesė savo ranką prieš juos ir juos sutriuškino; ir kalvos drebėjo, ir jų lavonai buvo suplėšyti vidury gatvių. Dėl viso to jo pyktis nenugręžtas, bet jo ranka vis dar ištiesta.

26 Ir jis iškels vėliavą tautoms tolybėse, ir sušnypš tiems žemės pakraščiuose; ir štai, jie atskubės greitai; nė vienas iš jų nepavargs ir nesuklups.

27 Niekas nesnaus ir nemiegos; nei jų strėnų diržas neatsileis, nei jų batų dirželis nenutrūks;

28 jų strėlės bus aštrios ir visi jų lankai įtempti, ir jų arklių kanopos bus laikomos kaip titnagas, ir jų ratai kaip viesulas, jų riaumojimas kaip liūto.

29 Jie riaumos kaip jauni liūtai; taip, jie riaumos ir nutvers grobį, ir nusineš saugūs, ir niekas negelbės.

30 Ir tą dieną jie riaumos prieš juos kaip riaumojimas jūros; ir pažvelgę į žemę išvys tamsą ir sielvartą, ir užtemusią šviesą jos danguose.