Raštai
Etero knyga 6


6 Skyrius

Vėjai gena jareditų baržas į pažadėtąją žemę. Žmonės šlovina Viešpatį už jo gerumą. Orihas paskiriamas jų karaliumi. Jaredas ir jo brolis miršta.

1 Ir dabar aš, Moronis, tęsiu Jaredo ir jo brolio metraštį.

2 Nes buvo taip, kad po to, kai Viešpats paruošė tuos akmenis, kuriuos Jaredo brolis atnešė į kalną, Jaredo brolis nusileido nuo kalno ir sudėjo tuos akmenis į paruoštus laivus – po vieną į kiekvieną galą; ir štai jie apšvietė laivus.

3 Ir taip Viešpats padarė, kad akmenys šviestų tamsoje, kad teiktų šviesą vyrams, moterims ir vaikams, kad jiems nereikėtų keltis per didžiuosius vandenis tamsoje.

4 Ir buvo taip, kad paruošę visokio maisto, kad galėtų išgyventi ant vandens, ir taip pat pašaro savo kaimenėms ir bandoms, ir kiekvienam žvėriui, gyvuliui ar paukščiui, kuriuos jie gabenosi su savimi, – ir buvo taip, jog visa tai padarę, jie įlipo į laivus, arba baržas, ir leidosi į jūrą, atsiduodami Viešpačiui, savo Dievui.

5 Ir buvo taip, jog Viešpats Dievas padarė, kad smarkus vėjas pūstų virš vandenų veido link pažadėtosios žemės; ir taip jie buvo vėjo blaškomi ant bangų.

6 Ir buvo taip, kad bangos kaip kalnai, griūvančios ant jų, ir taip pat vėjo siautulingumo sukeltos didelės ir siaubingos audros daugybę kartų palaidojo juos jūros gelmėse.

7 Ir buvo taip, jog kada jie būdavo palaidojami gelmėje, vanduo negalėjo pakenkti jiems, kadangi jų laivai buvo nepralaidūs kaip dubuo, ir taip pat jie buvo nepralaidūs kaip Nojaus arka; todėl, kada juos apgaubdavo daugybė vandenų, jie šaukdavosi Viešpaties ir jis vėl išnešdavo juos į vandenų paviršių.

8 Ir buvo taip, kad kol jie buvo ant vandenų, vėjas nesiliovė pūtęs link pažadėtosios žemės; ir taip jie buvo vėjo genami pirmyn.

9 Ir jie giedojo šlovės giesmes Viešpačiui; taip, Jaredo brolis giedojo šlovės giesmes Viešpačiui, ir jis dėkojo ir šlovino Viešpatį visą dieną; ir nakčiai atėjus jie nesiliovė šlovinę Viešpatį.

10 Ir taip jie buvo genami pirmyn; ir jokia jūrų pabaisa negalėjo jų sutraiškyti, nė banginis, kuris galėtų sudarkyti juos; ir jiems nuolat švietė šviesa, tiek virš vandens, tiek po vandeniu.

11 Ir taip jie buvo genami vandeniu pirmyn tris šimtus keturiasdešimt keturias dienas.

12 Ir jie pasiekė pažadėtosios žemės krantą. Ir pastatę koją ant pažadėtosios žemės krantų, jie nusilenkė ant žemės veido ir nusižemino prieš Viešpatį, ir liejo džiaugsmo ašaras prieš Viešpatį už daugybę jo švelnių pasigailėjimų jiems.

13 Ir buvo taip, kad jie išėjo ant tos žemės veido ir pradėjo dirbti žemę.

14 Ir Jaredas turėjo keturis sūnus; ir jų vardai buvo Jakomas, Gilgas, Mahas ir Orihas.

15 Ir Jaredo broliui taip pat gimė sūnūs ir dukros.

16 O Jaredo ir jo brolio draugų skaičius buvo apie dvidešimt dvi sielos. Ir jiems taip pat gimė sūnūs ir dukros, kol jie atvyko į pažadėtąją žemę; taigi jų ėmė daugėti.

17 Ir jie buvo mokomi nuolankiai vaikščioti priešais Viešpatį; ir taip pat jie buvo mokomi iš aukštybių.

18 Ir buvo taip, kad jie pradėjo plisti po tos žemės veidą ir daugintis, ir dirbti žemę; ir jie sustiprėjo žemėje.

19 Ir Jaredo brolis pradėjo senti ir matė, kad netrukus turės nužengti į kapą; todėl jis tarė Jaredui: Surinkime savo žmones, kad suskaičiuotume juos, kad sužinotume iš jų, ko jie norėtų iš mūsų, prieš mums nužengiant į savo kapus.

20 Ir taip žmonės buvo surinkti. Dabar, Jaredo brolio sūnų ir dukterų skaičius buvo dvidešimt dvi sielos; ir Jaredo sūnų ir dukterų buvo dvylika, iš jų keturi sūnūs.

21 Ir buvo taip, kad jie suskaičiavo savo žmones; ir po to, kai suskaičiavo juos, jie paklausė jų, ko šie norėtų, kad jie padarytų, prieš nužengdami į savo kapus.

22 Ir buvo taip, kad žmonės norėjo, kad jie vieną iš savo sūnų pateptų karaliumi.

23 Ir dabar štai, tai nuliūdino juos. Ir Jaredo brolis tarė jiems: Iš tiesų tai veda į nelaisvę.

24 Bet Jaredas tarė savo broliui: Leisk jiems turėti karalių. Ir todėl jis tarė jiems: Išsirinkite karalių iš mūsų sūnų, kurį tik norite.

25 Ir buvo taip, kad jie išsirinko būtent Jaredo brolio pirmagimį; o jis buvo vardu Pegagas. Bet buvo taip, kad jis atsisakė ir nenorėjo būti jų karalium. Ir žmonės norėjo, kad jo tėvas priverstų jį; bet jo tėvas nenorėjo; ir jis įsakė jiems, kad jie nė vieno neverstų būti jų karalium.

26 Ir buvo taip, kad jie rinko visus Pegago brolius, bet šie nenorėjo.

27 Ir buvo taip, kad nenorėjo ir Jaredo sūnūs, netgi visi, išskyrus vieną; ir Orihas buvo pateptas tų žmonių karalium.

28 Ir jis pradėjo valdyti, ir žmonės pradėjo klestėti; ir jie tapo nepaprastai turtingi.

29 Ir buvo taip, kad Jaredas numirė ir jo brolis taip pat.

30 Ir buvo taip, kad Orihas nuolankiai vaikščiojo priešais Viešpatį, prisimindamas, kokių didžių dalykų Viešpats padarė jo tėvui, ir taip pat savo žmones mokė, kokių didžių dalykų Viešpats padarė jų tėvams.