1 Ir dabar, aš taip pat kalbu tiems, kurie netiki Kristų.

2 Štai ar jūs tikėsite savo aplankymo dieną – štai kada Viešpats ateis, taip, būtent tą didžią dieną, kada žemė bus suvyniota kaip raštų ritinys ir elementai sutirps nuo didelio karščio, taip, tą didžią dieną, kada būsite atvesti stoti prieš Dievo Avinėlį, – ar ir tada sakysite, kad Dievo nėra?

3 Ar ir tada tebeneigsite Kristų, ar akivaizdžiai matysite Dievo Avinėlį? Argi manote, kad gyvensite su juo, pilnai suvokdami savo kaltę? Argi manote, kad būtumėte laimingi, gyvendami su ta šventa Esybe, kai jūsų sielos būtų kankinamos kaltės suvokimo, kad visada pažeidinėjote jos įstatymus?

4 Štai sakau jums, jog būtumėte nelaimingesni, gyvendami su šventu ir teisingu Dievu, suvokdami savo nešvarumą priešais jį, negu gyvendami su pasmerktomis sielomis pragare.

5 Nes štai, kada būsite atvesti pamatyti savo nuogumo priešais Dievą ir taip pat Dievo šlovės bei Jėzaus Kristaus šventumo, tai uždegs jus neužgesinamos ugnies liepsna.

6 O tad jūs, netikintieji, atsigręžkite į Viešpatį; karštai šaukitės Tėvo Jėzaus vardu, kad galbūt būtumėte pripažinti be dėmės, tyrais, skaisčiais ir baltais, būdami apvalyti Avinėlio krauju, tą didžią ir paskutiniąją dieną.

7 Ir dar sakau jums, kurie neigiate Dievo apreiškimus ir sakote, kad jie pasibaigė, kad nėra nei apreiškimų, nei pranašysčių, nei dovanų, nei gydymo, nei kalbėjimo liežuviais ir liežuvių aiškinimo.

8 Štai sakau jums, kad tas, kuris tai neigia, nepažįsta Kristaus evangelijos; taip, neskaitęs Raštų; o jeigu skaitė, tai jų nesupranta.

9 Nes argi neskaitome, kad Dievas yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius ir kad jame nėra nei permainų, nei keitimosi šešėlio.

10 Ir dabar, jeigu jūs susigalvojote sau dievą, kuris mainosi ir kuriame yra keitimosi šešėlis, tai susigalvojote sau dievą, kuris nėra stebuklų Dievas.

11 Bet štai, aš jums parodysiu stebuklų Dievą, būtent Abraomo Dievą ir Izaoko Dievą, ir Jokūbo Dievą; ir tai yra tas pats Dievas, kuris sukūrė dangus ir žemę, ir viską, kas juose.

12 Štai jis sukūrė Adomą, o per Adomą atėjo žmogaus nuopuolis. O dėl žmogaus nuopuolio atėjo Jėzus Kristus, būtent Tėvas ir Sūnus, o dėl Jėzaus Kristaus atėjo žmogaus išpirkimas.

13 O dėl žmogaus išpirkimo, kuris įvyko per Jėzų Kristų, jie yra atvesti atgal Viešpaties akivaizdon; taip, tai yra tai, per ką visi žmonės yra išpirkti, kadangi Kristaus mirtis įgyvendina prikėlimą, kuris įgyvendina išpirkimą iš begalinio miego, iš kurio visi žmonės bus prikelti Dievo galia, kada suskardės trimitas; ir jie išeis, tiek maži, tiek ir dideli, ir visi stos priešais jo teismo pertvarą, būdami išpirkti ir išlaisvinti nuo šitų amžinųjų mirties, kuri yra laikinoji mirtis, pančių.

14 Ir tada juos ištinka Šventojo teismas; ir tada ateina laikas, kada tas, kuris nešvarus, pasiliks nešvarus; ir tas, kuris teisus, pasiliks teisus; kuris laimingas, pasiliks laimingas, ir tas, kuris nelaimingas, pasiliks nelaimingas.

15 Ir dabar, o visi jūs, išgalvoję sau dievą, kuris negali daryti stebuklų, aš norėčiau paklausti jus: argi visa tai, apie ką kalbėjau, jau praėjo? Argi jau pasibaigė? Štai sakau jums: ne; ir Dievas nesiliovė buvęs stebuklų Dievas.

16 Štai argi tai, kas Viešpaties padaryta, ne nuostabu mūsų akyse? Taip, ir kas gali suvokti nuostabius Dievo darbus?

17 Kas pasakys, kad ne stebuklas, jog per jo žodį atsirado dangus ir žemė; ir jo žodžio galia žmogus buvo sukurtas iš žemės dulkių; ir jo žodžio galia buvo daromi stebuklai?

18 Ir kas pasakys, kad Jėzus Kristus nepadarė daugybės galingų stebuklų? Ir daug galingų stebuklų buvo padaryta apaštalų rankomis.

19 Ir jeigu stebuklai buvo daromi tada, tai kodėl gi Dievas nustojo būti stebuklų Dievas, tebebūdamas nesikeičianti Esybė? Ir štai, sakau jums, kad jis nesikeičia; antraip jis liautųsi būti Dievas; o jis nesiliauja būti Dievas ir yra stebuklų Dievas.

20 O priežastis, dėl kurios jis liaujasi daręs stebuklus tarp žmonių vaikų, yra ta, kad jie nusirita į netikėjimą ir išklysta iš teisingo kelio, ir nepažįsta Dievo, kuriuo turėtų pasikliauti.

21 Štai sakau jums, kad kiekvienas, kuris niekuo neabejodamas tiki Kristų, ko beprašytų Tėvą Kristaus vardu, tai bus jam suteikta; ir tai pažadas visiems, tai yra iki žemės pakraščių.

22 Nes štai, Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, taip sakė savo mokiniams, kurie turėjo pasilikti, taip, ir taip pat visiems savo mokiniams, girdint miniai: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite evangeliją kiekvienam kūriniui;

23 kas įtikės ir bus pakrikštytas, bus išgelbėtas, bet kas netikės, bus pasmerktas;

24 ir tikinčiuosius seks tokie ženklai: mano vardu jie išvarinės velnius, kalbės naujais liežuviais, ims gyvates, ir, jei išgers ką nors mirtino, jiems tai nepakenks; jie uždės rankas ant ligonių, ir šie pasveiks;

25 ir kiekvienam, kuris tikės mano vardą, niekuo neabejodamas, tam aš patvirtinsiu visus savo žodžius, net iki žemės pakraščių.

26 Ir dabar, štai, kas gali pasipriešinti Viešpaties darbams? Kas gali paneigti jo žodžius? Kas sukils prieš Viešpaties visagalybę? Kas niekins Viešpaties darbus? Kas niekins Kristaus vaikus? Žiūrėkite, visi jūs, Viešpaties darbų niekintojai, nes jūs stebėsitės ir žūsite.

27 O tad neniekinkite ir nesistebėkite, bet įsiklausykite į Viešpaties žodžius ir prašykite Tėvą Jėzaus vardu visko, ko tik jums reikia. Neabejokite, bet tikėkite ir pradėkite, kaip senovės laikais, ir ateikite pas Viešpatį visa savo širdimi bei su baime ir virpuliu priešais jį įgyvendinkite savo išgelbėjimą.

28 Būkite išmintingi savo išbandymo dienomis; nusiplėškite bet kokį nešvarumą; nieko neprašykite, kad tai išeikvotumėte savo geiduliams, bet prašykite nepajudinamai apsisprendę, jog nepasiduosite jokiai pagundai, bet kad tarnausite tikrajam ir gyvajam Dievui.

29 Žiūrėkite, kad nesikrikštytumėte nevertai; žiūrėkite, kad nepriimtumėte Kristaus sakramento nevertai; bet žiūrėkite, kad viską darytumėte būdami verti, ir darykite tai Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sūnaus, vardu; ir jeigu tai darysite ir ištversite iki galo, jokiu būdu nebūsite išmesti laukan.

30 Štai kalbu jums, lyg kalbėčiau iš mirusiųjų; nes žinau, kad turėsite mano žodžius.

31 Nesmerkite manęs dėl mano netobulumo nei mano tėvo dėl jo netobulumo, nei tų, kurie rašė prieš jį; bet verčiau dėkokite Dievui, kad jis apreiškė jums mūsų netobulumus, idant jūs pasimokytumėte būti išmintingesni, negu buvome mes.

32 Ir dabar, štai, mes parašėme šitą metraštį pagal savo žinojimą, rašmenimis, kurie mūsuose vadinami pakeistais egiptietiškais, kurie buvo perduodami ir keičiami pagal mūsų kalbą.

33 Ir jeigu mūsų plokštelės būtų pakankamai didelės, mes rašytume hebrajiškai; bet hebrajų kalbą mes taip pat pakeitėme; ir jeigu būtume galėję rašyti hebrajiškai, štai mūsų metraštyje nebūtų jokių netobulumų.

34 Bet Viešpats žino, ką mes užrašėme ir taip pat kad jokia kita liaudis nežino mūsų kalbos; ir dėl to, kad jokia kita liaudis nežino mūsų kalbos, jis paruošė priemones jam išversti.

35 Ir tai užrašyta, kad mes išvalytume savo apdarus nuo nusiritusių į netikėjimą brolių kraujo.

36 Ir štai, tai, ko mes troškome savo broliams, taip, būtent kad jie būtų sugrąžinti į Kristaus pažinimą, sutinka su visų šventųjų, kurie gyveno šitoje žemėje, maldomis.

37 Ir teduoda Viešpats Jėzus Kristus, kad į jų maldas būtų atsakyta pagal jų tikėjimą; ir teprisimena Dievas Tėvas sandorą, kurią jis sudarė su Izraelio namais; ir telaimina jis juos per amžius, per tikėjimą Jėzaus Kristaus vardu. Amen.