Raštai
Doktrina ir Sandoros 131


131 Skyrius

Pranašo Džozefo Smito nurodymai, duoti Reimase, Ilinojaus valst., 1843 m. gegužės 16 ir 17 dienomis (History of the Church, 5:392–393).

1–4 Celestialinė santuoka yra būtina išaukštinimui aukščiausiame danguje; 5–6 Paaiškinama, kaip žmonės užantspauduojami amžinajam gyvenimui; 7–8 Visa dvasia yra materija.

1 Celestialinėje šlovėje yra trys dangūs, arba laipsniai;

2 ir tam, kad pasiektų aukščiausiąjį, žmogus turi priimti šią kunigystės tvarką [turima omenyje naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora];

3 ir jeigu jis neįeina, jis negali jo pasiekti.

4 Jis gali įeiti į kitą, bet tai yra jo karalystės riba; jis negali turėti prieaugio.

5 (1843 m. gegužės 17 d.) Dar tvirtesnis pranašystės žodis reiškia žmogaus žinojimą, kad jis yra užantspauduotas amžinajam gyvenimui apreiškimu ir pranašystės dvasia, per šventosios kunigystės galią.

6 Neįmanoma, kad žmogus būtų išgelbėtas neturėdamas išmanymo.

7 Nėra tokio dalyko, kaip nemateriali materija. Visa dvasia yra materija, bet subtilesnė, arba tyresnė, ir gali būti įžvelgta tik tyresnėmis akimis;

8 mes jos negalime matyti; bet kai mūsų kūnai bus išskaistinti, mes pamatysime, kad viskas yra materija.