Raštai
Doktrina ir Sandoros 137


137 Skyrius

Regėjimas, duotas pranašui Džozefui Smitui Kirtlando šventykloje, Ohajo valst., 1836 m. sausio 21 d. (History of the Church, 2:380–381). Tai įvyko per apdovanojimo apeigas, kiek jos buvo tada apreikštos.

1–6 Pranašas mato savo brolį Alviną celestialinėje karalystėje; 7–9 Apreiškiama doktrina apie išgelbėjimą mirusiesiems; 10 Celestialinėje karalystėje išgelbėjami visi vaikučiai.

1 Dangūs mums buvo atverti, ir aš išvydau celestialinę Dievo karalystę ir jos šlovę, kūne ar ne, negaliu pasakyti.

2 Aš mačiau nepaprastą vartų, pro kuriuos įeis tos karalystės paveldėtojai, grožį; jie buvo panašūs į besisukančias ugnies liepsnas;

3 taip pat tvieskiantį Dievo sostą, kuriame sėdėjo Tėvas ir Sūnus.

4 Mačiau nuostabias tos karalystės gatves, kurios atrodė tarsi grįstos auksu.

5 Mačiau tėvą Adomą ir Abraomą; ir savo tėvą, ir savo motiną; savo brolį Alviną, kuris jau seniai buvo užmigęs;

6 ir stebėjausi kaipgi yra, kad jis gavo paveldą toje karalystėje, žinant, kad jis išėjo iš šio gyvenimo dar prieš tai, kai Viešpats pajudino savo ranką antrą kartą surinkti Izraelį, ir nebuvo pakrikštytas nuodėmėms atleisti.

7 Taip man atėjo Viešpaties balsas, sakantis: Visi, kurie mirė be pažinimo apie šią evangeliją, kurie būtų ją priėmę, jeigu jiems būtų leista pasilikti, bus Dievo celestialinės karalystės paveldėtojai;

8 taip pat visi, kurie nuo šiol mirs be pažinimo apie ją, kurie būtų ją priėmę visa savo širdimi, bus tos karalystės paveldėtojai;

9 nes aš, Viešpats, visus žmones teisiu pagal jų darbus, pagal jų širdžių troškimą.

10 Ir aš taip pat mačiau, kad visi vaikai, kurie mirė nesulaukę atsakomybės amžiaus, išgelbėjami celestialinėje dangaus karalystėje.