Raštai
Doktrina ir Sandoros 64


64 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Bažnyčios vyresniesiems Kirtlande, Ohajo valst., 1831 m. rugsėjo 11 d. (History of the Church, 1:211–214). Pranašas ruošėsi išvykti į Hairamą, Ohajo valst., kad vėl grįžtų prie Biblijos vertimo, kuris buvo atidėtas į šalį, kol jis buvo Misūrio valstijoje. Grupė brolių, kuriems buvo įsakyta keliauti į Sionę (Misūrio valst.), uoliai ruošėsi išvykti spalio mėnesį. Tuo užimtu metu buvo gautas šis apreiškimas.

1–11 Šventiesiems įsakyta atleisti vienas kitam, nes kitaip juose liks didesnė nuodėmė; 12–22 Neatgailaujantys turi būti atvesti priešais bažnyčią; 23–25 Mokantis dešimtinę nebus sudegintas Viešpaties atėjimo metu; 26–32 Šventieji įspėjami, kad neturėtų skolų; 33–36 Maištaujantys bus iškirsti iš Sionės; 37–40 Bažnyčia teis tautas; 41–43 Sionė klestės.

1 Štai, taip sako Viešpats, jūsų Dievas, jums, o jūs, mano bažnyčios vyresnieji: įsiklausykite ir išgirskite, ir priimkite mano valią jums.

2 Nes iš tiesų sakau jums: aš noriu, kad jūs nugalėtumėte pasaulį; todėl aš užjausiu jus.

3 Tarp jūsų yra tokių, kurie nusidėjo; bet iš tiesų sakau: šį vieną kartą, dėl savo šlovės ir kad išgelbėčiau sielas, aš jums atleidau jūsų nuodėmes.

4 Aš būsiu jums gailestingas, nes jums atidaviau karalystę.

5 Ir karalystės slėpinių raktai mano nurodytomis priemonėmis nebus paimti iš mano tarno Džozefo Smito jaunesniojo, kol jis gyvas, jei tik jis paklūsta mano nuostatams.

6 Yra tokių, kurie ieškojo dingsties prieš jį be priežasties;

7 vis dėlto jis nusidėjo; bet iš tiesų sakau jums: aš, Viešpats, atleidžiu nuodėmes tiems, kurie išpažįsta savo nuodėmes prieš mane ir prašo atleidimo, kurie nusidėjo ne iki mirčiai.

8 Mano mokiniai senovės dienomis ieškodavo dingsties vienas prieš kitą ir neatleisdavo vienas kitam savo širdyse; ir dėl šio blogio jie būdavo spaudžiami ir skaudžiai drausminami.

9 Todėl sakau jums, kad jūs turite vienas kitam atleisti; nes tas, kuris neatleidžia savo broliui jo prasižengimų, stovi pasmerktas priešais Viešpatį; nes jame pasilieka didesnė nuodėmė.

10 Aš, Viešpats, atleisiu tam, kuriam atleisiu, bet iš jūsų reikalaujama atleisti visiems žmonėms.

11 Ir jūs turėtumėte sakyti savo širdyse: tegul Dievas teisia mane ir tave, ir atlygina tau pagal tavo darbus.

12 Ir tą, kuris neatgailauja dėl savo nuodėmių ir jų neišpažįsta, jūs atvesite priešais bažnyčią ir pasielgsite su juo, kaip jums Raštas sako, ar įsakymu ar apreiškimu.

13 Ir tai jūs darysite, kad Dievas būtų pašlovintas – ne dėl to, kad jūs neatleidžiate neturėdami užuojautos, bet kad būtumėte išteisinti įstatymo akyse, kad neįžeistumėte to, kuris yra jūsų įstatymdavys –

14 iš tiesų sakau: dėl šios priežasties tai darysite.

15 Štai, aš, Viešpats, pykau ant to, kuris buvo mano tarnas Ezra Būtas, ir taip pat ant savo tarno Aizeko Morlio, nes jie nesilaikė nei įstatymo, nei įsakymo;

16 jie siekė pikta savo širdyse ir aš, Viešpats, sulaikiau savo Dvasią. Jie pasmerkė kaip blogį tai, kame nebuvo blogio; tačiau savo tarnui Aizekui Morliui aš atleidau.

17 Ir taip pat mano tarnas Edvardas Partridžas – štai jis nusidėjo, ir Šėtonas stengiasi sunaikinti jo sielą; bet kai tai bus jiems atskleista ir jie atgailaus dėl blogio, jiems bus atleista.

18 Ir dabar, iš tiesų sakau, jog man reikalinga, kad mano tarnas Sidnis Gilbertas po kelių savaičių sugrįžtų prie savo darbo ir prie savo pareigų Sionės žemėje;

19 ir kad tai, ką jis matė ir girdėjo, būtų atskleista mano mokiniams, idant jie nepražūtų. Dėl šitos priežasties aš ir pasakiau tai.

20 Ir dar, sakau jums: kad mano tarnas Aizekas Morlis nebūtų gundomas labiau, nei jis pajėgus pakelti, ir nepatartų klaidingai, tuo jums pakenkdamas, aš įsakiau, kad jo ūkis būtų parduotas.

21 Aš nenoriu, kad mano tarnas Frederikas G. Viljamsas parduotų savo ūkį, nes aš, Viešpats, noriu pasilikti atramos punktą Kirtlando žemėje penkerių metų laikotarpiui, per kurį aš nesunaikinsiu nelabųjų, idant per tai kai kuriuos išgelbėčiau.

22 Ir po tos dienos, aš, Viešpats, nelaikysiu kaltu nė vieno, kuris atvira širdimi atvyks į Sionės žemę; nes aš, Viešpats, reikalauju žmonių vaikų širdžių.

23 Štai, dabartis tebevadinama šiandiena iki Žmogaus Sūnaus atėjimo. Ir iš tiesų tai yra aukos diena ir mano žmonių apmokestinimo dešimtine diena; nes tas, kuris sumokėjęs dešimtinę, nebus sudegintas jo atėjimo metu.

24 Nes po šiandienos ateina deginimas – čia kalbama Viešpaties maniera – nes iš tiesų sakau, kad rytoj visi išdidieji ir tie, kurie elgiasi nedorai, bus lyg ražiena; ir aš juos sudeginsiu, nes aš esu Pulkų Viešpats; ir nepaliksiu gyvo nė vieno, kuris pasilieka Babilonėje.

25 Todėl, jei manimi tikite, jūs darbuositės, kol dabartis tebevadinama šiandiena.

26 Ir nedera, kad mano tarnai Njuelas K. Vitnis ir Sidnis Gilbertas parduotų savo parduotuvę ir turtą čia; nes tai neišmintinga, kol likusieji bažnyčios nariai, kurie pasilieka šioje vietoje, neišvyks į Sionės žemę.

27 Štai, mano įstatymuose pasakyta, arba uždrausta, įsiskolinti savo priešams.

28 Bet štai, niekada nebuvo pasakyta, kad Viešpats nepaimtų, kai panori, ir neatmokėtų, kaip jam atrodo tinkama.

29 Todėl, kadangi esate įgaliotiniai, jūs vykdote Viešpaties pavedimą; ir ką tik darote pagal Viešpaties valią, yra Viešpaties reikalas.

30 Ir jus jis paskyrė aprūpinti jo šventuosius šiomis paskutinėmis dienomis, kad jie įgytų paveldą Sionės žemėje.

31 Ir štai, aš, Viešpats, jums pareiškiu, kad jie jį įgis, ir mano žodžiai yra tikri ir neliks neišpildyti.

32 Bet viskas turi įvykti savo laiku.

33 Todėl nepailskite daryti gera, nes jūs dedate didelio darbo pamatą. Ir iš mažų dalykų kyla tai, kas didinga.

34 Štai Viešpats reikalauja širdies ir uolaus proto; ir uolūs bei paklusnūs valgys Sionės žemės gėrybes šiomis paskutinėmis dienomis.

35 O maištaujantieji bus iškirsti iš Sionės žemės ir išsiųsti, ir nepaveldės žemės.

36 Nes iš tiesų sakau, kad maištaujantieji nėra Efraimo kraujo, todėl jie bus išrauti.

37 Štai, aš, Viešpats, padariau savo bažnyčią šiomis paskutinėmis dienomis lyg teisėją, sėdintį ant kalvos, arba aukštoje vietoje, kad teistų tautas.

38 Nes bus taip, kad Sionės gyventojai teis viską, kas susiję su Sione.

39 Ir jie demaskuos melagius ir veidmainius; ir bus atpažinti tie, kurie nėra apaštalai ir pranašai.

40 Ir netgi vyskupas, kuris yra teisėjas, bei jo patarėjai, jeigu jie neištikimi savo prievaizdavime, bus pasmerkti, ir į jų vietą bus pasodinti kiti.

41 Nes, štai, aš sakau jums, kad Sionė klestės ir Viešpaties šlovė bus ant jos;

42 ir ji bus vėliava liaudžiai, ir prie jos ateis iš kiekvienos tautos po dangumi.

43 Ir ateis diena, kai žemės tautos drebės dėl jos ir bijos dėl jos baisiųjų. Viešpats tai pasakė. Amen.