Palaiminti tyraširdžiai

Prieš kelerius metus vieną saulėtą rytą vaikštinėdami Karibų pakrante, mes su žmona pamatėme keletą žvejų valčių, užtemptų ant kranto. Kai stabtelėjome apžiūrėti valčių, apie žvejybą sužinojau kai ką, ko niekada nepamiršiu. Vietoje tinklų, valo ar kabliukų vietiniai žvejai naudojo paprastus iš vielinio tinklelio padarytus spąstus. Tie spąstai buvo dėžės formos. Žvejai kiekviename spąstų šone padarydavo vertikalius maždaug dvidešimties centimetrų pjūvius ir užlenkdavo vielas į vidų, padarydami siauras angas, pro kurias žuvys galėdavo patekti vidun.

Jūs turbūt nuspėjate, kaip tokie spąstai veikdavo. Žvejys tokius spąstus su jauku įmesdavo į jūrą ir nuleisdavo ant dugno. Kai išalkusi žuvis priplaukdavo prie spąstų ir užuosdavo jauką, ji surasdavo angą spąstų šone ir įplaukdavo sunkiai prasiverždama tarp prapjautų vielų. Tada, kai įkliuvusi žuvis bandydavo išplaukti, aptikdavo, kad viena buvo prasmukti į vidų tarp prapjautų vielų, bet visai kas kita – bandyti išplaukti pro aštrius vielos galus. Taip ji būdavo pagaunama. Kai žvejai sugrįždavo, jie iškeldavo spąstus iš vandens ir sugautoji žuvis greitai tapdavo jūrų gėrybių patiekalu pietums.

Senajame Testamente yra pasakojimas apie žmogų, kuris pateko į panašius spąstus. Tas vyras buvo galingasis karalius Dovydas, o tai, kas jam nutiko, yra viena iš liūdniausių istorijų Raštuose.

„Pavasarį, kai karaliai eina į žygį, Dovydas išsiuntė Joabą drauge su savo pareigūnais ir visu Izraeliu. Jie [kovojo su Amonu]. O Dovydas pasiliko Jeruzalėje.

Kartą vakare Dovydas atsikėlė nuo savo lovos ir vaikščiojo ant karaliaus namų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį; moteris buvo labai graži“ (2 Samuelio 11:1–2).

Dovydas sužinojo, kad tos moters vardas Batšeba. Jos vyras Ūrija, kareivis, su visa armija buvo išvykęs kovoti su amonitais, kur derėjo būti ir jų karaliui Dovydui. Dovydas pasikvietė Batšebą į rūmus. Jie svetimavo, ji tapo nėščia ir Dovydas pradėjo bijoti, kad jų svetimavimas bus atskleistas. Tikėdamasis nuslėpti savo nuodėmę, Dovydas įsakė, kad Ūrija grįžtų į Jeruzalę. Ūrija sugrįžo, bet principingai atsisakė eiti namo aplankyti Batšebos. Tada Dovydas pasirūpino, kad Ūrija žūtų mūšyje (žr. 2 Samuelio 11:3–17). Tie keli siaubingi sprendimai atnešė mirtį Ūrijai ir kančią Dovydui, Batšebai ir galiausiai visai karalystei. Labai sušvelnintai Biblijoje parašyta: „Dalykas, kurį Dovydas padarė, buvo nedoras Dievo akyse“ (2 Samuelio 11:27).

Ar matote, kaip Dovydas pakliuvo į spąstus? Jis buvo ant savo rūmų stogo ir žvalgydamasis apačioje kaimyniniame kieme pamatė kai ką, ko iš viso neturėjo matyti. Tai buvo priešo jaukas. Vadovaudamasis kuklumu, skaistybe ir teisingu mąstymu Dovydas turėjo iš karto nusisukti ir nežiūrėti, bet jis nei vieno, nei kito nepadarė. Vietoje to jis leido savo mintims nukrypti į uždraustas fantazijas, tos mintys privedė prie veiksmų ir viskas ėmė ristis žemyn nuo blogo prie blogesnio ir iki pražūtingo. Dovydas pateko į spąstus ir pasekmės buvo amžinos.

Šiais laikais yra dvasinės pinklės, kurios vadinasi pornografija, ir daugelis užliūliuoti jos gundančių žinių patenka į šituos mirtinus spąstus. Kaip ir į bet kokius spąstus, į juos lengva patekti, bet sunku ištrūkti. Kai kas samprotauja, kad jie retkarčiais gali žiūrėti pornografiją nepatirdami jos neigiamo poveikio. Jie pradžioje sako „Tai nėra taip jau bloga“ arba „Kam rūpi? Nieko tai nepakeis“, arba „Man tiesiog smalsu“. Tačiau jie klysta. Viešpats perspėjo: „Ir tas, kuris žiūri į moterį, kad jos geistų, išsižadės tikėjimo ir nebeturės Dvasios; ir jei neatgailauja, jis bus išmestas lauk“ (DS 42:23). Dovydui būtent taip ir nutiko: jis žiūrėjo į Batšebą, jos geidė ir prarado Dvasią. Koks galėjo būti Dovydo gyvenimas, jei tik jis būtų nusisukęs?

Pornografijos vartotojai kartu su Dvasia praranda suvokimą ir saiką. Kaip ir karalius Dovydas, jie bando nuslėpti savo nuodėmę, pamiršdami, kad Viešpačiui nieko nėra paslėpta (žr. 2 Nefio 27:27). Tikros pasekmės pasijunta, kai ima nykti savigarba, apkarsta malonūs santykiai, žliunga santuoka ir nukenčia daug nekaltų žmonių. Pastebėdami, kad tai, ką jie žiūrėdavo, nebepatenkina, jie išbando labiau kraštutinius vaizdus. Palaipsniui išsivysto žalingas įprotis, nors jie gal to ir nesuvokia arba neigia, ir, panašiai kaip Dovydo, jų elgesys blogėja nykstant jų moralės standartams.

Pasaulio populiariajai kultūrai išsigimstant, žiniasklaida, pramogos, reklamos ir internetas persismelkia pornografija. Tačiau populiarumas, pagal pasaulyje dominuojančias normas, yra labai pražūtingas matas nustatyti, kas teisinga arba netgi kas nepavojinga. Kino filmas arba televizijos programa gali būti gerai žinomas ir milijonų žiūrovų pamėgtas, bet tuo pačiu perteikti pornografiškus vaizdus ir elgesį. Jei kažkas kino filme „nėra taip jau ir blogai“, tai automatiškai reiškia, kad tuo pačiu nėra taip jau ir gerai. Taigi, tas faktas, kad kiti žiūri kino filmus ar atsidaro tinklalapius, kurie nėra tinkami, nėra pateisinimas mums. Kunigystę turintieji turi gyventi pagal Gelbėtojo ir Jo Bažnyčios standartus, o ne pagal pasaulio standartus.

Gelbėtojas mokė: „Ir palaiminti visi tyraširdžiai, nes jie matys Dievą“ (3 Nefio 12:8). Evangelijos pažadai yra pakylėjantys, kilninantys, netgi išaukštinantys. Mes tuos pažadus gauname per sandoras, kurios priklauso nuo to, kaip tyrai ir dorai gyvensime. Kai gyvename teisiai ir stengiamės apvalyti savo širdis, priartėjame prie Dievo ir Dvasios. Mūsų širdies būsena nusako, kiek dieviškumo įrodymų matome pasaulyje dabar, ir lemia pažado, kad tyraširdžiai „regės Dievą“, išsipildymą. Mes siekiame tyrumo. Todėl apaštalas Jonas rašė:

„Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.

Kiekvienas, kas turi Jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir Jis yra skaistus“ (1 Jono 3:2–3).

Jeigu jūs jau esate pakliuvę į pornografijos spąstus, dabar yra laikas išsilaisvinti su Gelbėtojo pagalba. Yra išeitis, bet jums reikės Jo pagalbos, kad išsivaduotumėte. Jūsų visiškas išsilaisvinimas priklausys nuo jūsų visiškos atgailos. Nedelsdamas nueikite pas savo vyskupą. Vadovaukitės jo įkvėptu patarimu. Jis padės jums tinkamai panaudoti atgailos planą, kuris jums sugrąžins savigarbą ir Dvasią į jūsų gyvenimą. Gydančioji Viešpaties Jėzaus Kristaus apmokėjimo galia įveikia visas bėdas, įskaitant ir šitą. Jei jūs atsigręšite į Gelbėtoją visa savo širdimi ir seksite savo vyskupo patarimu, rasite jums reikiamų vaistų. Gelbėtojas jums padės rasti stiprybės atsispirti pagundai ir galios įveikti žalingą priklausomybę. Kaip mokė Moronis:

„Atei[kite] pas Kristų ir laiky[kitės] kiekvienos geros dovanos, ir nelies[kite] piktos dovanos nė to, kas nešvaru. […]

Taip, ateikite pas Kristų ir tobulėkite jame, ir atsisakykite visokios bedievystės; ir jeigu atsisakysite visokios bedievystės ir mylėsite Dievą visa savo galia, protu ir stiprybe, tada jums pakaks jo malonės, tad per jo malonę būsite tobuli Kristuje; ir jeigu per Dievo malonę esate tobuli Kristuje, jūs jokiu būdu negalite neigti Dievo galios“ (Moronio 10:30, 32).

Telaimina Dievas jūsų nuoširdžias pastangas būti švarios širdies ir proto, kad „dorybė nepaliaujamai [puoštų jūsų] mintis“ (DS 121:45). Liudiju apie išperkančiąją Gelbėtojo meilę ir apvalančią Jo apmokėjimo galią. Jėzaus Kristaus vardu, amen.