Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties

Neseniai mano dešimtmetis sūnus internete skaitė apie žmogaus smegenis. Vieną dieną jis nori tapti chirurgu. Nesunku pastebėti, kad jis žymiai protingesnis už mane.

Mums patinka internetas. Namie su draugais ir šeima bendraujame socialiniuose tinklalapiuose, elektroniniu paštu ir kitomis priemonėmis. Mano vaikai didžiąją dalį namų darbų atlieka naudodamiesi internetu.

Kad ir koks būtų klausimas, jei mums reikia daugiau informacijos, ieškome internete. Vos per kelias sekundes turime daugybę medžiagos. Tai neįtikėtina.

Internetas suteikia daugybę galimybių mokytis. Tačiau Šėtonas nori, kad mes vargtume, todėl jis iškreipia tikrąją dalykų paskirtį. Šį galingą įrankį jis naudoja skleisdamas abejones ir baimę, naikindamas tikėjimą ir viltį.

Kai internete tiek daug prieinamos informacijos, turime gerai apgalvoti, kuria linkme nukreipti savo pastangas. Šėtonas gali mus užimti, blaškyti ir užkrėsti paieškomis tokios informacijos, kurios didžioji dalis yra tikros šiukšlės.

Nedera raustis šiukšlėse.

Įsiklausykime į Raštų nurodymus: „Nes štai, Kristaus Dvasia duodama kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti, kas gera ir kas pikta; todėl rodau jums būdą nuspręsti: viskas, kas kviečia daryti gera ir įtikinėja tikėti Kristų, siunčiama Kristaus galia ir dovana; todėl galite tobulai pažinti […] tai iš Dievo.“¹

Iš tikrųjų, susiduriame su tokia pat dilema kaip ir jaunasis Džozefas Smitas. Mes taip pat dažnai suprantame, kad mums trūksta išminties.

Dievo karalystėje tiesos paieškos vertinamos, skatinamos ir jokiu būdu neslopinamos, jų nėra bijomasi. Bažnyčios nariams Pats Viešpats pataria siekti supratimo.² Jis sakė: „Stropiai siekite […]; taip, siekite iš geriausių knygų išminties žodžių; siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu.“³ Tačiau kaip galime atpažinti tiesą pasaulyje, kuriame vis šiurkščiau puolama tai, kas susiję su Dievu?

Raštai mus moko kaip:

Pirma, tiesą galime pažinti iš jos vaisių.

Viešpats nuostabiajame Kalno pamoksle sakė:

„Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus.

Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.“⁴

Pranašas Mormonas mokė to paties principo, sakydamas: „Pagal jų darbus juos pažinsite; nes jeigu jų darbai bus geri, tai ir jie geri.“⁵

Kviečiame visus tyrinėti šios Bažnyčios vaisius ir darbus.

Tie, kuriuos domina tiesa, sugebės atpažinti, kokią įtaką Bažnyčia ir jos nariai daro ten, kur jie yra. Jie taip pat pastebės, kaip gerėja gyvenimai tų, kurie gyvena pagal jos mokymus. Tie, kurie ištirs šiuos vaisius, pamatys, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vaisiai yra gardūs ir trokštini.

Antra, galime rasti tiesą patys išmėgindami žodį.

Pranašas Alma mokė:

„Dabar, prilyginkime žodį sėklai. […] Jei skirsite vietą, kad sėkla būtų pasodinta jūsų širdyje, štai, jei tai tikra sėkla, [ir] […] jei jos neišmesite lauk savo netikėjimu, […] štai, ji pradės brinkti jūsų krūtinėje; ir […] jūs imsite sakyti savyje: Tai turėtų būti gera sėkla […], nes […] pradeda plėsti mano sielą, taip, […] pradeda apšviesti mano supratimą, taip, […] pradeda man patikti.

Dabar štai, ar tai nesustiprins jūsų tikėjimo? […] Taip, tai sustiprins jūsų tikėjimą.

Nes kiekviena sėkla veda pagal savo panašumą.“⁶

Koks nuostabus Viešpaties pranašo kvietimas! Tai galėtų būti prilyginta moksliniam eksperimentui. Mes kviečiami išmėginti žodį, mums duoti parametrai ir mums pasakyta, kokia bus bandymo pasekmė, jei seksime nurodymais.

Taigi, Raštai mus moko, kad tiesą pažinsime stebėdami jos vaisius arba išmėgindami ją patys, skirdami jai vietos širdyje ir augindami ją tarsi sėklą.

Tačiau yra ir trečias būdas sužinoti tiesą, būtent, per asmeninį apreiškimą.

Doktrinos ir Sandorų 8-me skyriuje mokoma, kad apreiškimas yra pažinimas – „pažinim[as] apie bet ką, ko prašysi[me] su tikėjimu, nuoširdžiai tikėda[mi], kad gausi[me] pažinimą“⁷.

Viešpats mums taip pat nurodo, kaip tokį apreiškimą gausime. Jis sako: „Aš tau pasakysiu tavo prote ir tavo širdyje, Šventąja Dvasia, kuri nužengs ant tavęs ir kuri apsigyvens tavo širdyje.“⁸

Taigi, sužinome, kad apreiškimas gaunamas, jei klausiame nuoširdžiai tikėdami, jei klausiame ir tikime, kad gausime.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad Viešpats labai aiškiai įspėjo: „Atmink, kad be tikėjimo tu nieko negali padaryti; todėl prašyk su tikėjimu.“⁹ Tikėjimas reikalauja darbo – tyrinėti tai protu ir tuomet maldoje klausti, ar tai teisinga.

Viešpats pasakė:

„Jeigu tai teisinga, aš padarysiu, kad tavo širdis tavyje degs; todėl tu pajusi, kad tai teisinga.

Bet jeigu tai nebus teisinga, tu tokių jausmų nepajusi, bet tave ištiks minčių sąstingis, dėl ko užmirši tai, kas neteisinga.“¹⁰

Tikėjimas, jei neturi darbų, yra savyje miręs.¹¹ Todėl, „praš[ykite] tikėda[mi], nė kiek neabejoda[mi]“¹².

Turiu ne mūsų tikėjimo draugą, kuris man pasakė nesąs dvasiškas žmogus. Jis nestudijuos Raštų ir nesimels, nes sako negalįs suprasti Dievo žodžių ir nesąs tikras, ar Dievas yra. Šitoks požiūris paaiškina dvasiškumo trūkumą ir, kaip Alma paaiškino, veda į priešingą pusę nei apreiškimas. „Ir todėl tas, kuris užkietins savo širdį, gaus vis mažesnę žodžio dalį.“

Bet Alma pridūrė: „O tam, kuris neužkietins savo širdies, bus duodama vis didesnė žodžio dalis, kol jam bus duota pažinti Dievo slėpinius, kol jis žinos juos visiškai.“¹³

Alma ir Mozijo sūnūs yra pavyzdžiai to, kad tikėjimas reikalauja darbų. Mormono Knygoje skaitome:

„[Jie] stropiai tyrinėjo Raštus, kad pažintų Dievo žodį.

Bet tai dar ne viskas; jie daug meldėsi ir pasninkavo; todėl turėjo pranašavimo dvasią ir apreiškimo dvasią.“¹⁴

Nuoširdžiai klausti yra tokia pat svarbi proceso dalis. Jei nuoširdžiai siekiame tiesos, darysime viską, ką galime, idant ją rastume, pavyzdžiui, skaitysime Raštus, eisime į bažnyčią ir visomis jėgomis stengsimės laikytis Dievo įsakymų. Tai taip pat reiškia, kad esame pasiryžę vykdyti Dievo valią, kai ją sužinome.

Tai, ką darė Džozefas Smitas ieškodamas išminties, yra tobulas pavyzdys to, ką reiškia tai daryti nuoširdžiai. Jis pasakojo norėjęs sužinoti, kuri iš sektų yra teisinga, „kad žino[tų] prie kurios jungtis“¹⁵. Dar prieš melsdamasis, jis buvo pasiruošęs veikti pagal atsakymą, kurį gaus.

Turime klausti tikėdami ir nuoširdžiai. Tačiau, tai dar ne viskas. Taip pat turime tikėti, kad gausime apreiškimą. Turime pasitikėti Viešpačiu ir viltis Jo pažadais. Atminkite, kas parašyta: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.“¹⁶ Koks nuostabus pažadas!

Kviečiu visus siekti tiesos bet kuriuo iš šių nurodytų būdų, bet ypač iš Dievo per asmeninį apreiškimą. Dievas apreikš tiesą jos ieškantiems, kaip tai nurodyta Raštuose. Tam reikia daugiau pastangų, negu tiesiog ieškoti internete, tačiau tai daryti verta.

Liudiju, kad tai Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Mačiau jos vaisius bendruomenėse ir tūkstančiuose gyvenimų, taip pat ir šeimos nariuose; taigi, žinau, kad tai tiesa. Aš taip pat daugybę metų taikiau žodį savo gyvenime ir jutau jo poveikį mano sielai; taigi, žinau, kad tai tiesa. Bet visų svarbiausia tai, kad sužinojau apie jo tiesą per apreiškimą, gautą Šventosios Dvasios galia; taigi, žinau, kad tai tiesa. Jus visus kviečiu daryti tą patį. Jėzaus Kristaus vardu, amen.