Buvo duonos

Prieš kelionių apribojimus, kuriuos sukėlė dabartinė pandemija, keliavau namo iš paskyrimo užsienyje. Pasikeitus skrydžių tvarkaraščiui, persėdimo į kitą lėktuvą teko laukti sekmadienį. Tarp tų skrydžių turėjau laiko apsilankyti vietos sakramento susirinkime, kuriame taip pat galėjau trumpai pakalbėti. Po to susirinkimo prie manęs priėjo vienas entuziastingai nusiteikęs diakonas ir pasiteiravo, ar asmeniškai pažįstu prezidentą Nelsoną ir ar kada turėjau progą jam paspausti ranką. Atsakiau, kad jį pažįstu, kad esu spaudęs jam ranką ir kad būdamas Pirmininkaujančios Vyskupijos narys turiu galimybę su prezidentu Nelsonu ir jo patarėjais susitikti dukart per savaitę.

Jaunasis diakonas tuomet atsisėdo į kėdę, iškėlė aukštyn rankas ir sušuko: „Tai pati nuostabiausia mano gyvenimo diena!“ Broliai ir seserys, galbūt rankų aukštyn nekeliu ir nešaukiu, tačiau esu be galo dėkingas už gyvąjį pranašą ir už nurodymus, gaunamus iš pranašų, regėtojų ir apreiškėjų, ypač šiais išbandymo laikais.

Nuo pat laiko pradžios Viešpats Savo žmonėms parūpindavo nurodymų, kad padėtų tiek dvasiškai, tiek ir fiziškai pasiruošti įvairioms negandoms ir išbandymams, kurie, kaip Jis žino, ištiks kaip šio žemiško patyrimo dalis. Tos negandos gali būti asmeninės arba visuotinės, tačiau Viešpaties nurodymai mus saugos ir palaikys tiek, kiek įsiklausysime į Jo patarimus ir juos vykdysime. Nuostabus pavyzdys pateikiamas Pradžios knygoje, iš kurios sužinome apie Juozapą Egipte ir jo įkvėptą faraono sapno išaiškinimą.

„Juozapas atsakė faraonui: […] Dievas parodė faraonui, ką Jis ketina daryti. […]

Ateina septyneri didelio pertekliaus metai visoje Egipto šalyje.

Bet po jų seks septyneri bado metai, per kuriuos pasimirš buvusi gausa.“ ¹

Faraonas paklausė Juozapo ir sureagavo į tai, ką Dievas buvo jam parodęs sapne. Jis tuojau pat ėmė ruoštis tam, kas nutiks. Raštuose rašoma:

„Per septynerius pertekliaus metus šalyje viskas gausiai užderėjo.

Jis surinko visą septynerių metų maistą. […]

Juozapas pripildė aruodus javų kaip jūros smilčių, tiek daug, kad jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti.“ ²

Kai septyneri gausaus derliaus metai praėjo, mums parašyta, kad „prasidėjo septyneri bado metai, kaip Juozapas buvo sakęs. Badas siautė visose šalyse, tačiau Egipte buvo duonos.“ ³

Šiais laikais esame palaiminti, kad mus veda pranašai, suprantantys poreikį mus ruošti negandoms, kurios „turi ištikti“ ⁴ , o taip pat suprantantys, su kokiais trūkumais ir apribojimais galime susidurti stengdamiesi sekti jų patarimais.

Gerai suprantame, kad tiek COVID-19, tiek ir stichinės nelaimės žmonių nesirenka ir žengia per etnines, socialines ir religines sienas visuose žemynuose. Žmonės neteko darbo, sumažėjo jų pajamos, nes galimybę užsidirbti paveikė atleidimai iš darbo, o sveikatos ir teisiniai iššūkiai paveikė gebėjimą dirbti.

Visiems, kuriuos tai paveikė, mes išreiškiame supratimą ir susirūpinimą dėl jūsų padėties, o taip pat ir įsitikinimą, kad ateis geresni laikai. Esate palaiminti vyskupais ir skyrių prezidentais, kurie savo bendruomenėse ieško fizinių poreikių turinčių narių ir kuriems prieinami įrankiai ir ištekliai, galintys jums padėti susitvarkyti gyvenimą ir, jums taikant pasiruošimo principus, užvesti jus ant savarankiškumo kelio.

Šiais laikais, kuomet pandemija yra nusiaubusi ištisas ekonomikas ir pavienių asmenų gyvenimus, būtų nesuderinama su gailestinguoju Gelbėtoju, jei ignoruotume daugybės kenčiančiųjų tikrovę ir prašytume jų pradėti ateičiai kaupti maisto ir finansines atsargas. Tai nereiškia, kad turėtume visam laikui atsisakyti pasiruošimo principų, tai reiškia, jog šiuos principus reikia taikyti „išmintingai ir tvarkingai“ ⁵ , kad, kaip Juozapas iš Egipto, ateityje galėtume sakyti: buvo duonos ⁶ .

Viešpačiui nereikia, kad darytume daugiau, nei pajėgiame daryti, tačiau Jam reikia, kad darytume tai, ką pajėgiame daryti, kai tai galime daryti. Praeitoje visuotinėje konferencijoje prezidentas Nelsonas mums priminė, kad „Viešpačiui patinka pastangos“ ⁷ .

Pastarųjų dienų šventuosius Bažnyčios vadovai dažnai ragina „ruoštis gyvenimo negandoms kaupiant būtinas maisto ir vandens atsargas bei pinigines santaupas“ ⁸ . Taip pat esame raginami, kad namuose kaupdami atsargas ir taupydami pinigus būtume „išminting[i]“ ir „nepul[tume] į kraštutinumus“ ⁹ . 2017 metų leidinio Asmeniniai finansai ugdant savarankiškumą, kuris Bažnyčios interneto svetainėje šiuo metu prieinamas 36 kalbomis, pradžioje pateikiama Pirmosios Prezidentūros žinia, kurioje sakoma:

„Viešpats pareiškė: „Aš ketinu aprūpinti savo šventuosius“ [Doktrinos ir Sandorų 104:15]. Šis apreiškimas – tai Viešpaties pažadas, kad Jis suteiks materialius palaiminimus ir atvers duris į savarankiškumą. […]

Kai priimsite šiuos principus ir pagal juos gyvensite, pasiruošite gauti Viešpaties pažadėtus materialiuosius palaiminimus.

Kviečiame jus stropiai studijuoti ir taikyti šiuos principus bei mokyti jų savo šeimos narius. Jei tai darysite, bus palaimintas jūsų gyvenimas […], [nes] esate Tėvo danguje vaikai. Jis myli jus ir niekada jūsų neapleis. Jis pažįsta jus ir yra pasiruošęs jums suteikti dvasinius bei materialiuosius savarankiškumo ugdymo palaiminimus.“ ¹⁰

Šiame leidinyje ištisi skyriai paskirti mokymui, kaip planuoti biudžetą ir jo laikytis, kaip savo šeimą apsaugoti nuo sunkumų, kaip atlaikyti finansinę krizę, investuoti į ateitį ir daug daugiau. Visą šią informaciją galite rasti Bažnyčios interneto svetainėje arba gauti iš savo vietinių vadovų.

Kalbėdami apie pasiruošimo principą, įkvėpimo šaltiniu galime laikyti Juozapą iš Egipto. Vien tik žinojimo, kas nutiks, nebūtų užtekę pragyventi liesus metus, jei nebūtų tam tikro aukojimosi derlingais metais. Užuot nesaikingai suvartojus viską, ką faraono pavaldiniai galėjo užauginti, buvo nustatyti apribojimai ir jų laikomasi. Taip maisto užteko tiek neatidėliotiniems, tiek ir būsimiems jų poreikiams patenkinti. Neužteko vien žinoti, kad ateis sunkūs laikai. Jie turėjo imtis veiksmų ir būtent dėl tų veiksmų „buvo duonos“ ¹¹ .

Tai veda prie svarbaus klausimo: „Kas iš to?“ Geriausia būtų pradėti nuo supratimo, kad Viešpačiui viskas yra dvasiška „ir niekada“ Jis nėra mums davęs „įstatymo, kuris buvo laikinasis“ ¹² . Tad viskas rodo į Jėzų Kristų, kaip į pamatą, ant kurio privalome statyti […] net savo fizinį pasiruošimą.

Būti fiziškai pasiruošusiems ir savarankiškiems reiškia „tikėti, kad Jėzaus Kristaus malone, arba veikti leidžiančia galia, ir savo pastangomis galime patenkinti visus dvasinius ir materialinius savo ir savo šeimos gyvenimo poreikius“ ¹³ .

Kalbant apie fizinio pasiruošimo dvasinį pamatą, reikia atminti, kad, pirma, reikia veikti „išmintingai ir tvarkingai“ ¹⁴ , o tai reiškia, kad maisto atsargas ir santaupas kaupsime palaipsniui; antra, reikia tenkintis „nežymiais ir paprastais dalykais“ ¹⁵ , tai yra parodyti tikėjimą, kad Viešpats išaukštins mūsų nežymias, tačiau nuoseklias pastangas.

Pasikloję dvasinį pamatą galėsime sėkmingai taikyti du svarbius fizinio pasiruošimo elementus – finansų tvarkymą ir atsargų kaupimą namuose.

Pagrindiniai finansų tvarkymo principai yra: dešimtinės ir atnašų mokėjimas; skolų grąžinimas ir jų vengimas; biudžeto planavimas ir gyvenimas pagal jį; taupymas ateičiai.

Pagrindiniai atsargų kaupimo namuose principai yra: maisto kaupimas, vandens kaupimas, kitų būtinų dalykų kaupimas pagal pavienių asmenų ir šeimos poreikius, ir tai todėl, kad „geriausias sandėlis“ ¹⁶ yra namai, kurie „atsiradus poreikiui [tampa] prieinamiausiu rezervu“. ¹⁷

Jei taikysime šiuos dvasinius principus ir ieškosime Viešpaties įkvėpimo, tai mums bus duota žinoti, ko iš mūsų, asmeniškai ir kaip iš šeimos, nori Viešpats ir kaip geriausiai taikyti svarbius fizinio pasiruošimo principus. Tačiau pats svarbiausias žingsnis yra pradėti.

Šio principo mokė vyresnysis Deividas A. Bednaris, sakydamas: „Tikėjimą naudojame tada, kai imame veikti. Tikrasis tikėjimas yra sutelktas į Viešpatį Jėzų Kristų ir visada veda prie veiksmų.“ ¹⁸

Broliai ir seserys, nuolat besikeičiančiame pasaulyje turime pasiruošti nežiniai. Žinome, kad net ateityje, atėjus geresniems laikams, žemiškojo gyvenimo viršūnės ir slėniai liks. Stengdamiesi būti fiziškai pasiruošę, gebėsime drąsiau pasitikti gyvenimo išbandymus, mums bus ramiau ir, kaip Juozapas iš Egipto, galėsime net ir įtampos kupinomis aplinkybėmis ištarti: „Buvo duonos.“ ¹⁹ Jėzaus Kristaus vardu, amen.