Vaivorai ir Mormono Knyga

Prieš keletą metų mūsų šeima iš judraus ir tankiai apgyvento didmiesčio persikėlė į nedidelę sodybą šalia ramaus kaimelio. Netoliese buvo apleistas vaivorų ūkis, ir per jo savininko draugus gavome leidimą prisirinkti tiek uogų, kiek tik norėsime.

Tą vasarą kelis rytus kas savaitę su kibirėliais bei krepšeliais sušokdavome į automobilį ir praleisdavome žavingą, nuostabią valandą rinkdami vaivorus. Vieną rytą mūsų jauniausiasis sūnus Hairumas atrodė taip, tarsi nenorėtų važiuoti su mumis. Jis buvo įsitikinęs, kad mes išrinkome visas vaivorų uogas ir dar kartą ten važiuoti būtų tik laiko švaistymas. Koks jis buvo nustebęs, kai rado tiek pat vaivorų kiek visada. Uogų kekių buvo ten, kur jis ankščiau nepastebėjo, pačios sultingiausios vaivorų uogos augo ant šakelių, kurias, kaip jam atrodė, jis jau ankščiau buvo patikrinęs.

Tuo pat metu apylinkės jaunimo vadovai pakvietė mūsų paauglius tą rugpjūtį perskaityti visą Mormono Knygą prieš mokyklos pradžią. Apie tą kvietimą mūsų vaikai pranešė namuose ir mūsų šeima taip pat įsipareigojo ją perskaityti.

Vos tik perskaitėme Mormono Knygą, mus pasiekė žurnalo Ensign 2005 m. rugpjūčio numeris, kuriame buvo Prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) kvietimas perskaityti visą Mormono Knygą iki tų metų pabaigos. Hairumas ir jo brolis Džozefas labai apsidžiaugė – jie manė, kad mes jau paklusome pranašui! Tuomet jų brolis Setas ir sesuo Betanė priminė jiems, kad Prezidentas Hinklis paprašė mus perskaityti ją dar kartą, nežiūrint, kiek kartų jau esame tai darę.

„Bet kodėl? – klausė berniukai. – Mes perskaitėme kiekvieną žodį, ir ko dar ten galima išmokti be to, ką jau perskaitėme?“

Po kelių tylos akimirkų kažkas paminėjo vaivorus. „Atsimenate, mums atrodydavo, kad nurinkome visas vaivorų uogas. Tačiau nuvykę dar kartą, visada rasdavome daugiau uogų – visada. Kad ir kiek kartų nuvykdavome, kad ir kiek neseniai jos būdavo nurinktos, ten visada būdavo kekės vaivorų uogų.“

Mes greitai suvokėme sąsają. Panašiai kaip netoliese esantis ūkis su jo gausiu skanių vaivorų uogų derliumi, taip ir Mormono Knyga yra nuolatinis dvasinio maisto šaltinis su gausybe naujų tiesų, kurias reikia atrasti. Taigi, mes vėl pradėjome skaityti Mormono Knygą.

Priėmusi pranašo iššūkį, aš perskaičiau Mormono Knygoje dalykus, kuriuos jau buvau skaičiusi daugelį kartų, tačiau pamačiau juos kitoje šviesoje arba supratau juos pagal tai, kaip jie siejosi su naujomis aplinkybėmis ar iššūkiais. Žinau, kad kas kartą, nuoširdžiai skaitydami Mormono Knygą, galime gauti naujo supratimo ir priartėti prie Gelbėtojo.