2012
Gelbėtojo kvietimas tarnauti
rugpjūtis 2012


2012 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia

Gelbėtojo kvietimas tarnauti

Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas

Visi, kurie mokėtės matematikos, žinote apie bendrą vardiklį. Mes, pastarųjų dienų šventieji, irgi turime mus visus siejantį bendrą vardiklį. Tas bendras vardiklis yra kiekvienam mūsų skirtas asmeninis pašaukimas darbuotis čia, žemėje, esančioje Dievo karalystėje.

Ar nenusikalstate murmėjimu, kai gaunate kokį pašaukimą? Ar su dėkingumu priimate kiekvieną progą tarnauti savo broliams ir seserims, žinodami, kad mūsų Dangiškasis Tėvas laimina tuos, kuriuos pašaukia?

Viliuosi, kad neužmiršime tikrojo mums pasitaikančių vertingų progų tarnauti tikslo. O tas tikslas, amžinasis tikslas, yra tas pats, apie kurį Brangiajame Perle Viešpats sako taip: „Nes štai, tai yra mano darbas ir mano šlovė – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.“1

Niekada nepamirškime, kad narystės Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje mantija nėra patogumo apsiaustas, o greičiau jau atsakomybės apdaras. Be pareigos išgelbėti save, mes dar turime pareigą vesti kitus į celestialinę Dievo karalystę.

Noriai eidami tarnystės Dievui keliu, niekada neatsidursime tokioje padėtyje, kurioje atsidūrė Šekspyro aprašytas kardinolas Volsis. Kai po viso gyvenimo tarnystės karaliui iš jo buvo atimta valdžia, jis sielojosi:

Net jei perpus taip uoliai tarnavęs būčiau Dievui,

Kaip tarnavau karaliui, manęs senatvėj

Jis nepaliktų suėsti mano priešams.2

Kokios tarnystės iš mūsų prašo dangus? „Viešpats reikalauja širdies ir uolaus proto; ir uolūs bei paklusnūs valgys Sionės žemės gėrybes šiomis paskutinėmis dienomis.“3

Mane verčia susimąstyti šie Prezidento Džono Teiloro (1808–1887) žodžiai: „Jei neišaukštinate savo pašaukimų, jums teks priešais Dievą atsakyti už tuos žmones, kuriuos galėjote išgelbėti, jei būtumėte vykdę savo pareigą.“4

Jėzaus tarnavimo žmonėms gyvenimas yra tarsi ryškus gerumo švyturys. Po to, kai sustiprino luošio galūnes, atvėrė neregio akis, kurčiojo ausis, mirusiajam grąžino gyvastį, Jėzus tarė: „Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.“5

Palyginimu apie Gerąjį samarietį Mokytojas mus mokė mylėti savo artimą taip, kaip mylime save.6 Jo atsakymas jaunajam turtuoliui moko mus kratytis savanaudiškumo.7 Pamaitindamas 5 000 žmonių Jis mokė mus rūpintis kitų poreikiais.8 O Kalno pamoksle Jis mokė mus pirmiausia siekti Dievo karalystės.9

Prisikėlęs Viešpats Naujajame Pasaulyje pareiškė: „Jūs žinote, ką turite daryti mano Bažnyčioje; nes darbus, kuriuos matėte mane darant, jūs taip pat darykite; nes tai, ką matėte mane darant, būtent tai darykite.“10

Mes laiminame kitus, jei tarnaujame „Jėzaus iš Nazareto… kuris vaikščiojo, darydamas gera“, paunksmėje.11 Telaimina mus Dievas, kad džiugiai tarnautume mūsų Dangiškajam Tėvui tarnaudami Jo vaikams žemėje.

Kaip mokyti pagal šią žinią

„Jei tik atliksime savo dalį, tai [Viešpats] neleis, kad mums nepavyktų. Jis išaukštins mus net už mūsų talentų ir sugebėjimų ribų… Tai yra vienas iš maloniausių patyrimų, kokį begali patirti žmogus.“ (Ezra Taft Benson, in Teaching, No Greater Call [1999], p. 20.) Pagalvokite, ar galėtumėte pasidalinti pavyzdžiu apie tai, kaip Viešpats išaukštino jūsų ar jūsų pažįstamo žmogaus talentus ir sugebėjimus. Pakvieskite šeimą pasidalinti teigiamais potyriais apie tai, kaip jie atsiliepė į „Gelbėtojo kvietimą tarnauti“.