Tarnavimas ir amžinasis gyvenimas

Gelbėtojas mums yra nesavanaudiško tarnavimo pavyzdys. Jo tobulas gyvenimas buvo skirtas tarnauti Dangiškajam Tėvui ir visiems Savo Tėvo vaikams. Vieningas Tėvo ir Sūnaus tikslas yra suteikti nemirtingumo dovaną ir amžinojo gyvenimo palaimą mums visiems (žr. Mozės 1:39).

Norėdami pasiruošti amžinajam gyvenimui privalome pasikeisti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą – užgimti iš naujo ir apsivalyti nuo nuodėmės. Tačiau maži vaikai iki aštuonerių metų yra be nuodėmės ir išperkami per Apmokėjimą (žr. Mozijo 3:16, 21; Moronio 8:10–12).

Visiems mums, pasiekusiems atsakingumo amžių, paruoštas nuostabus planas, leidžiantis apsivalyti nuo nuodėmės ir pasiruošti amžinajam gyvenimui. Tas pasiruošimas prasideda nuo krikšto kunigystės įgaliojimu ir Šventosios Dvasios priėmimo. Po to turime visuomet atminti Gelbėtoją ir laikytis Jo mums duotų įsakymų.

Karalius Benjaminas savo žmonėms Mormono Knygoje kalbėjo apie džiaugsmą, kuris ateina pajutus nuodėmių atleidimą per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Tada jis juos mokė, kad norėdami išlaikyti savo nuodėmių atleidimą, jie turi mokyti savo vaikus tarnauti kitiems ir būti dosniems, kad galėtų patenkinti materialinius ir dvasinius aplinkinių poreikius (žr. Mozijo 4:11–16).

Taip pat jis mokė: „Štai, sakau jums tai, kad pasimokytumėte išminties; kad pasimokytumėte, jog tarnaudami savo artimiems, jūs tik tarnaujate savo Dievui“ (Mozijo 2:17).

Jėzus visur vaikščiojo mokydamas Savo Evangelijos ir darydamas gera (žr. Apd 10:38). Jis gydė ligonius. Jis prikeldavo mirusiuosius. Savo galia Jis pamaitino tūkstančius tų, kurie buvo alkani ir neturėjo maisto (žr. Mato 14:14–21; Jono 6:2–13). Po Savo Prisikėlimo Jis pamaitino kelis Savo apaštalus, išlipusius į Galilėjos ežero krantą (žr. Jono 21:12–13). Amerikos žemynuose Jis gydė ligonius ir imdamas vieną po kito laimino vaikus (žr. 3 Nefio 17:7–9, 21).

Apaštalas Jokūbas mus mokė, kad troškimas tarnauti kitiems kyla iš mūsų dėkingumo už tai, ką Viešpats padarė dėl mūsų:

„Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą. <…>

Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:25, 27).

Vienas iš patikinimų, kad esate gryninami, yra vis didėjantis troškimas tarnauti kitiems dėl Gelbėtojo. Namų ir lankomasis mokymai tampa džiaugsmu, o ne pareiga. Pamatysite, kad dažniau siūlotės savanoriauti vietinėse mokyklose ar padėti rūpintis vargšais savo bendruomenėje. Nors galbūt turite nedaug pinigų, kuriuos galite atiduoti turintiems dar mažiau, trokštate turėti daugiau, kad galėtumėte duoti daugiau (žr. Mozijo 4:24). Pamatysite, kad trokštate tarnauti savo vaikams ir parodyti jiems, kaip tarnauti kitiems.

Jūsų prigimčiai keičiantis, pajusite troškimą daugiau tarnauti be jokio atlygio. Pažįstu Gelbėtojo mokinių, kurie dovanoja dideles pinigines dovanas ir tarnauja taip, kad niekas, išskyrus Dievą ir jų vaikus, apie tai nesužinotų. Dievas vertina jų tarnavimą laimindamas juos šiame gyvenime ir Jis laimins juos ateinančiame gyvenime (žr. Mato 6:1–4; 3 Nefio 13:1–4).

Jei laikėtės įsakymo tarnauti kitiems (žr. Mato 22:39), pajutote, kad keičiasi jūsų išdidumo jausmas. Gelbėtojas pataisė Savo apaštalus, kai jie ginčijosi, kas tarp jų bus didžiausias. Jis sakė:

„Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.

Kas iš jūsų didesnis, tebūna jums tarnas“ (Mato 23:10–11).

Gelbėtojas mus moko, kaip galime išmokti tarnauti kitiems. Jis tarnavo tobulai, ir mes turime mokytis tarnauti, kaip Jis išmoko – iš malonės į malonę (žr. DS 93:12–13). Tarnaudami galime tapti panašesni į Jį. Su visa širdies jėga melsimės, kad mylėtume savo priešus, kaip Jis juos myli (žr. Mato 5:43–44; Moronio 7:48). Tada galiausiai mes galėsime tapti tinkami amžinajam gyvenimui su Juo ir mūsų Dangiškuoju Tėvu.

Aš pažadu, kad sekdami Gelbėtojo mokymais ir pavyzdžiu galime tarnauti vis tobuliau.