Tik skaitmeninė versija. Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Vedami Viešpaties
Viešpats pažįsta mus ir žino, kas mums dabar geriausia.
Kodžio Belo nuotrauka
Žizelė
Prieš mums susituokiant, Andrė siekė daktaro laipsnio ir gavo darbo vietą Mičigano universitete. Susituokėme ir persikraustėme į Mičiganą. Galiausiai Andrė darbe kilo sunkumų, todėl jis norėjo pakeisti darbą.
Buvome jauni, ką tik susituokę ir nežinojome, ką daryti. Nusprendėme melstis.
Andrė
Vieną dieną universitete pamačiau lentą, kurioje buvo paskelbtos laisvos darbo vietos. Kreipiausi pagal tris skirtingus darbo skelbimus. Po savaitės man pasiūlė visus tris darbus.
Žizelė
Galvojome, ką daryti. Vėl meldėmės. Vienas darbas buvo Anglijoje, bet mes norėjome likti JAV. Kitas buvo Teksase, o trečias darbas – Merilande, netoli Vašingtono miesto. Merilande darbas buvo NASA. Andrė yra mokslininkas, todėl NASA atrodė gera vieta.
Andrė
Mums vykstant į Merilandą, aš vairavau, o Žizelė miegojo. Buvo ankstus rytas, kai pamačiau Vašingtono Kolumbijos apygardos šventyklą.
„Pabusk! Pabusk! Ar matai? – pasakiau Žizelei. – Atrodo kaip pilis!“
Žizelė
Pasakiau Andrė, kad galbūt galėtume vieną dieną joje apsilankyti. Net neįsivaizdavome, kas tai. Kai atvykome į Merilandą, po kelių dienų nuėjau į biblioteką pasinaudoti internetu, nes norėjau išsiųsti darbo paraiškas ir patikrinti savo el. paštą.
Ten dirbusi ponia išgirdo mano akcentą ir paklausė, iš kur aš. Atsakiau, kad esu iš Brazilijos, ir taip užsimezgė pokalbis. Jos vardas buvo Edna. Pasakiau jai, kad ką tik persikėlėme iš Mičigano, ir paminėjau, kur gyvename.
„Gyvenu tame pačiame daugiabutyje“, – pasakė ji.
Kai kitą dieną grįžau į biblioteką, Edna pasakė: „Labai džiaugiuosi, kad grįžote. Noriu pakviesti jus su vyru pavakarieniauti mano namuose.“
Maniau, kad tai keista, nes ji manęs nepažinojo. Tada ji pasakė: „Meldžiausi už jus, nes vakar susitikusi su jumis pajutau ypatingus jausmus.“
Nuėjome pas ją ir sužinojome, kad jos vyras neseniai mirė. Po vakarienės ji pianinu pagrojo: „Noriai Tavim seku“ (Giesmės, 123). Pasakė, kad tai buvo mėgstamiausia vyro giesmė ir ji buvo grojama jo laidotuvėse. Tada ji papasakojo apie išgelbėjimo planą ir pakvietė mus kartu su ja eiti į bažnyčią.
Nuėjome į bažnyčią, o ten buvę žmonės buvo svetingi. Nusprendėme ateiti kitą sekmadienį. Sutarėme dalyvauti pamokose su misionieriais. Edna pasiūlė pamokas rengti jos namuose. Penkis mėnesius kiekvieną sekmadienį ėjome į bažnyčią. Širdimi ir dvasia ruošėmės krikštui.
Andrė
Kai buvo paskelbta apie mūsų krikštą, visi atrodė nustebę. „Oho, jūs nesate nariai? – sakė jie. – Bet jūs esate čia kiekvieną savaitę!“ Mūsų krikštas buvo ypatingas. Dalyvavo beveik visa apylinkė.
Po metų buvome užantspauduoti Vašingtono šventykloje. Nuvykę į šventyklą supratome, kad tai buvo ta pati pilis, kurią matėme daugiau nei prieš metus!
Žizelė
Po užantspaudavimo šventykloje, daug kas nesiklostė.
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios mums buvo sunku atnaujinti vizas. Liūdėjau, nes ką tik baigiau bendruomenės kolegiją ir kreipiausi dėl finansavimo studijoms Merilando universitete. Finansavimo negavau, o laboratorija, kurioje dirbo Andrė, ruošėsi užsidaryti.
Manėme, kad galbūt atėjo laikas grįžti į Braziliją.
Andrė
Vyskupas mums pasakė, kad galėsime padėti daugeliui narių Brazilijoje ir tobulėti taip, kaip galbūt negalėtume JAV. Jis patarė mums nenutolti nuo Bažnyčios.
„Vykite į Braziliją ir tarnaukite Viešpačiui“, – pasakė jis.
Kurį laiką pagyvenus Brazilijoje, į mūsų namus užėjo kuolo prezidentas ir pašaukė mane tarnauti vyskupu. Nujaučiau, kad būsiu pašauktas. Porą naktų iki pašaukimo negalėjau užmigti. Mąsčiau ir studijavau.
Žizelė
Stebėjausi, kas vyksta. Mačiau, kaip jis pasikeitė prieš tą pašaukimą.
Andrė
Kai pradėjau tarnauti, mūsų apylinkėje buvo 80 aktyvių narių. Tuo metu, kai mane atleido, bažnyčią reguliariai lankė daug daugiau ir iš mūsų apylinkės tarnauti buvo išvykę 12 misionierių. Buvo nuostabu!
Maždaug tuo metu, kai buvau atleistas, prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas buvo atleistas iš Pirmosios Prezidentūros. Pamenu, prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė, kad prezidentas Uchtdorfas turėjo naujų ir svarbių pareigų Dvylikos Apaštalų Kvorume.
Po trijų mėnesių buvau pašauktas pirmuoju patarėju misijos prezidentūroje. Netarnavau misijoje, bet džiaugiausi šiuo pašaukimu. Man patinka dirbti su misionieriais. Viešpats pažįsta mane. Jis žinojo, kad mane reikia atleisti iš vyskupo pareigų, kad galėčiau tarnauti man tinkamu laiku tinkamoje vietoje.