Sujungtos širdys

Paveikslėlis

išmaniojo telefono ekranas

Paklaustas „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias […]?“, Gelbėtojas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi“ ir pridūrė: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ [Mato 22:36–39]. Gelbėtojo atsakymas sustiprina mūsų dangišką pareigą. Senovės pranašai įsakė, kad „nebūtų jokių nesutarimų vienas su kitu, bet kad [mes] vieningai žvelgt[ume] ateitin, […] [mūsų] širdims esant sujungtoms vienybe ir meile vienas kitam“ [Mozijo 18:21; kursyvas pridėtas]. […]

Dabar, vaikinai ir merginos, jums augant pašaipos gali peraugti į kai ką labai pavojingo. Dažnai patyčias lydi nerimas, depresija ir dar blogesni dalykai. […]

Aišku, priešininkas tai naudoja, norėdamas pakenkti jūsų kartai. To neturi būti jūsų virtualioje erdvėje, kaimynystėje, mokyklose, kvorumuose ar klasėse. Prašau padaryti viską, kad šios vietos būtų malonesnės ir saugesnės. […]

Pažadu, kad maloniai, rūpestingai ir atjaučiančiai bendraudami, net jei tai darote internete, pakylėsite nusvirusias rankas ir gydysite širdis. […]

Tegul kiekvienas iš mūsų, kad ir kokio amžiaus būtų, stengiasi būti geriausias.

Jums stengiantis bendrauti su meile, pagarba ir gerumu, jus neabejotinai skaudins ar neigiamai veiks blogi kitų pasirinkimai. Ką mums daryti tada? Mes vadovaujamės Viešpaties raginimu „mylė[ti] savo priešus, […] mels[tis] už savo skriaudėjus“ [Luko 6:27–28].

Kai kritiški, neigiami, net piktybiški veiksmai mums atneša negandas ir kančias, galime viltis Kristumi. Ši viltis kyla iš Jo kvietimo ir pažado: „būkite džiugūs, nes aš jus vesiu“ [Doktrinos ir Sandorų 78:18], ir žinojimo, kad jūsų kančias Jis pašvęs jūsų naudai [žr. 2 Nefio 2:2].