Dievas padės mums, kai to prireiks

Tikiu, kad mūsų Dangiškasis Tėvas išklauso mūsų maldas. Tikiu, kad Jis į jas atsako savo laiku ir savo būdu. Žinau, kad Jis mus myli, nes esame Jo vaikai ir nesame palikti vieni patirti šio gyvenimo išbandymus. Dangiškasis Tėvas davė mums Gelbėtoją, savo Sūnų Jėzų Kristų, kad per Jį galėtume kasdien gauti būtinų jėgų, atrasti paguodą ir gauti reikiamą paramą.

122-ame Doktrinos ir Sandorų skyriuje skaitome Viešpaties žodį pranašui Džozefui Smitui: „Visa tai suteiks tau patirties ir išeis tau į gera.“ Viešpats moko, kad „vis[i]“ išbandymai suteiks mums patirties, kai mes juos priimsime su tikėjimu ir įveiksime, padedami visiems padėti galinčio Gelbėtojo.

Dažnai stebimės, kaip Nefis ir daugelis jo šeimos narių sugebėjo ištverti didelius sunkumus ir išbandymus. Išties, jie ne tik sugebėjo juos įveikti – jie įgijo vertingos patirties. Jie sustiprino savo liudijimus, kad Gelbėtojas yra su jais ir juos girdi. Jie geriau pažino savo Gelbėtoją. Jie pasikeitė į gerąją pusę ir daug labiau priartėjo prie Gelbėtojo, su Jo pagalba įveikdami išbandymus.

Nefis mokė: „Ir dabar, mano mylimi broliai, po to, kai įžengėte į šį ankštą ir siaurą kelią, norėčiau paklausti, ar viskas padaryta? Štai, sakau jums: ne; nes jūs nebūtumėte nuėję taip toli, jei ne pagal Kristaus žodį, nepajudinamai tikėdami jį, visiškai pasikliaudami nuopelnais to, kuris yra galingas išgelbėti“ (2 Nefio 31:19). Kristaus žodis, nepajudinamas tikėjimas ir visiškas pasitikėjimas Viešpačiu suteikė jiems jėgų ir vilties judėti pirmyn.

Daug kas mūsų gyvenime priklauso nuo gebėjimo kasdieniame gyvenime išgirsti Viešpaties balsą. Tai vyksta, kai esame veikiami Šventosios Dvasios ir sekame jos patarimais. Žinau, kad Viešpačiui patinka, kai Jo vaikai rūpinasi vieni kitais, stengiasi padėti, meldžiasi ir pasninkauja vieni už kitus. Mūsų gyvenimas bus kitoks, kupinas Šventosios Dvasios įtakos, kai rasime laiko pakylėti aplinkinius.

Kiekvieną kartą, kai padedame kam nors priartėti prie Gelbėtojo, kai atvedame kitą žmogų pas Jėzų, pakviesdami jį ką nors, net ir mažo, bet svarbaus, daryti, kad Šventoji Dvasia būtų su juo arba ja, mes taip pat priartėjame prie Jo, įgydami reikiamų jėgų judėti pirmyn mūsų pačių išbandymuose.

Štai 3 Nefio knygoje užrašyti žodžiai, apibūdinantys Gelbėtojo bendravimą su Savo tauta: „Ir buvo taip, kad jam tai pasakius, visa minia sutartinai priėjo su savo ligoniais, ir kenčiančiais, ir luošais, ir aklais, ir nebyliais, ir su visais tais, kurie buvo kaip nors varginami; ir kai jie buvo atvesti pas jį, jis išgydė kiekvieną jų“ (3 Nefio 17:9). Viešpačiui patinka, kai mes padedame vieni kitiems sekti Juo. Mūsų našta bus palengvinta, ir mes būsime palaiminti naujomis jėgomis rūpintis aplinkiniais.