Paprasti stulpai

Vieną dieną Karlas G. Mezeris su grupe jaunų misionierių keliavo į Alpes. Jie ėjo per aukštą kalnų perėją. Iš apsnigto ledyno kyšojo ilgi stulpai arba rodyklės, skirtos takui pažymėti, kad keliautojai galėtų saugiai rasti kelią per kalnus ir nusileisti kitoje pusėje.

Jiems pasiekus viršūnę, brolis Mezeris nusprendė pamokyti jaunesnius vyresniuosius. Jis sustojo kalno viršūnėje ir atkreipė jų dėmesį į stulpus, kuriais jie sekė. Tada jis pasakė: „Broliai! Tai Dievo kunigystė. Tai paprasti seni stulpai, bet būtent jų padėtis ir vieta yra labai svarbi. Laikydamiesi jų, tikrai būsite saugūs. Jei nuo jų nukrypsite, greičiausiai pasiklysite“.

Dangaus Dievas pašaukė apaštalus ir pranašus ir suteikė jiems kunigystės galią. Šie paprasti ir seni kelrodžiai simbolizuoja mūsų pranašus, o jų vieta yra labai svarbi. Laikydamiesi jų paprastų įspėjimų, būsime saugūs.

Kaip ir Karlas Mezeris, vyresnysis Henris B. Airingas mokė: „Tiems, kieno tikėjimas stiprus, atrodo savaime suprantama, kad saugumo ieškoma pranašų patarimuose. Kai pranašas kalba, tie, kurių tikėjimas silpnas, gali pamanyti, kad girdi tik išmintingą žmogų, duodantį gerą patarimą […] Sprendimas atmesti pranašo patarimą pakeičia patį pamatą, ant kurio stovime. Jis tampa daug pavojingesnis. Nepaklusimas pranašo patarimui sumenkina mūsų gebėjimą ateityje priimti įkvėptą patarimą.“

Gyvename senovės pranašų išpranašautomis dienomis – didelių susiskaldymo, abejonių, tautų nusivylimo bei sumaišties laikais, kai žmonės baimingai dūsauja laukdami suspaudimų. Matome, kaip daug žmonių bijo, dvejoja, ir žmonių širdys šąla. Pasak prezidento Raselo M. Nelsono, taip yra todėl, kad pamirštame savo prigimtį ir tikslą. Savo požiūriu į Dievą ir aplinkybes, savo mintimis, žodžiais ir veiksmais statome savo gyvenimo pamatą, kurį išbandys tam tikri takeliai, kryptys, keliai ir įvykiai. Visi žmonės bus išbandyti. Kai nėra pranašų, nėra ir dieviško vadovavimo, o kai nėra dieviško vadovavimo, žmonės vaikščioja tamsoje ir pasiklysta.

Nuo pat Adomo laikų Tas, kuris yra Alfa ir Omega, paskyrė pranašus vadovauti Jo žmonėms, Jo Bažnyčiai ir įspėti žemės gyventojus. Pranašai visada liudija apie Jėzų Kristų.

Jėzus Kristus mus mokė, kad nesvarbu, ar Jis kalbės iš dangaus Savo balsu, per angelų tarnavimą, ar Savo tarnų lūpomis, kai juos paskatins Šventoji Dvasia, tai vis tiek bus Dievo sumanymas ir valia. Jis taip pat pasakė, kad nieko nedarys, neatskleidęs Savo paslapties Savo tarnams pranašams.

Per Savo pranašus Gelbėtojas nurodo mums saugų praėjimą, ragindamas mus kasdien studijuoti Raštus – individualiai ir su šeima, kas savaitę rengti šeimos namų vakarus, nuoširdžiai ir nuolat melstis su savo šeimos nariais ir sutuoktiniais bei individualiai.

Jėzus Kristus nurodo geriausią kelią Savo jaunimui ir per Savo pranašus kviečia vertus, fiziškai ir dvasiškai pasiruošusius jaunus vyrus atsiliepti į kvietimą ir tarnauti nuolatinėje misijoje. Daugelis merginų taip pat gali tarnauti nuolatinėje misijoje, tačiau jos nėra taip įpareigotos tarnauti, kaip įpareigoti vaikinai. Viešpats per pranašą sako, kad kiekvienas Jo Bažnyčios narys yra misionierius.

Per Savo pranašus Izraelio Dievas kviečia vaikinus ir merginas prisijungti prie Viešpaties „Jaunimo bataliono“ ir padėti surinkti Izraelį. Per savo pranašus Išpirkėjas skatino mus daryti šeimos istorijos darbą ir kuo dažniau kopti į aukštumas, tai yra šventyklas. Jis taip pat ragina mus sutvarkyti savo namus, kuriamus pagal šventyklos pavyzdį, pasiruošti sunkiems laikams, kaupti maisto atsargas ir santaupas, vengti paskolų ir gyventi pagal išgales.

Per pranašus vynuogyno Viešpats ragina vyskupus skirti ypatingą dėmesį jaunimui ir maitinti Jo avinėlius, o vyresniųjų kvorumo ir Paramos bendrijos prezidentus – prisiimti atsakomybę už tarnystę ir dalyvavimą šeimos istorijos bei misionieriškame darbe.

Kai tik imame nekreipti dėmesio į įkvėptus patarimus arba imame tikėti, kad esame išimtis, suprantame, kad kenkiame ne tik sau, bet galbūt ir kitoms kartoms. Kiekvieną kartą, kai sekame pranašų kvietimais ar patarimais, suprantame, kad einame saugumo link, kad kelias yra paruoštas, o pavojus pažymėtas apsauginiais stulpais. Kažkas jais pasirūpino iš anksto ir pastatė, kad mus įspėtų, kaip Karlas Mezeris sakė savo misionieriams.