Liahona
Kodėl Dievas nepakeičia mano gyvenimo?
2024 m. sausis


„Kodėl Dievas nepakeičia mano gyvenimo?“, Liahona, 2024 m. sausis.

Jauni suaugusieji

Kodėl Dievas nepakeičia mano gyvenimo?

Kai mano santuoka virto košmaru, sužinojau apie valios laisvės galią.

Paveikslėlis
ranka, laikanti rašiklį ir rašanti į atverstą knygą

23-ejų šventykloje buvau užantspauduota su savo svajonių vyru. Negaliu prisiminti laimingesnės savo gyvenimo dienos.

Tačiau viskas, ko visada tikėjausi gyvenime, svaiginančiu greičiu ėmė griūti. Mano vyras vis labiau fiziškai ir emociškai smurtavo prieš mane.

Jaučiau sumišimą ir skausmą. Nesupratau, kodėl mano ištikimybė, atrodo, nepadarė įtakos mano santuokai. Tarnavau nuolatinėje misijoje, laikiausi sudarytų sandorų ir įsakymų, net tarnavau šventyklos darbuotoja. Bet, kad ir kaip stengiausi artėti prie Jėzaus Kristaus, mano santuoka darėsi tik sunkesnė.

Žvelgdama atgal supratau, kad, nors pamaldžiai svarsčiau, ar turėčiau tekėti už savo vyro, ir tikėjau, kad galime viską išspręsti, ignoravau galimų problemų, kurios vėliau iškilo mūsų santuokoje, požymius.

Atsakymų radimas

Po penkerių vienatvės ir smurto metų mano santykiai su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi tapo kančia. Mano gyvenimo lūkesčiai buvo sužlugdyti ir nepatenkinti.

Jaučiausi palūžusi.

Kai tapo aišku, kad mano vyras nenori keistis, ėmiau prašyti Dievo, kad išvaduotų mane iš šios padėties arba parodytų man teisingą kelią, kuriuo pasukti. Bet negavusi reikiamų atsakymų, pradėjau kaltinti Dangiškąjį Tėvą, kad Jis yra mano skausmo priežastis.

Ir toliau lankiau bažnyčią ir laikiausi sudarytų sandorų, bet mano širdis buvo pilna apmaudo dėl krypties stokos.

Tada vieną dieną supratau, kad jau turiu atsakymą dėl savo padėties: turėjau pasinaudoti valios laisve ir pakeisti savo aplinkybes. Ir žinojau, koks sprendimas siekiant galutinio tikslo – sugrįžti pas Dangiškąjį Tėvą – man būtų geriausias.

Galiausiai nusprendžiau žengti žingsnį. Pasikalbėjau su vyru ir per stebuklą santykius nutraukėme darniai.

Galia pasirinkti

Ši sunki patirtis padėjo man sužinoti apie Dievo dovanotos valios laisvės galią ir svarbą.

Prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, mokė: „Žvelgdami atgal galime matyti, kaip kai kurie mūsų sprendimai pakeitė mūsų gyvenimą. Gebame spręsti ir rinktis geriau, jei apžvelgiame alternatyvas ir apmąstome, kur jos veda. Tai darydami seksime prezidento Raselo M. Nelsono patarimu pradžioje galvoti apie tikslą. Mūsų tikslas visuomet bus eiti sandoros keliu per šventyklą į amžiną gyvenimą, didžiausią iš visų Dievo dovanų.“1

Supratau, kad Dangiškasis Tėvas niekam nevaržys valios laisvės – Jis leido man pačiai apsispręsti dėl santuokos su mano vyru. Jis taip pat nevers mano vyro keistis, nors aš ir laikiausi sudarytų sandorų, nes amžina santuoka reikalauja dvasinių ir laikinų abiejų žmonių pastangų, kai jie seka Jėzumi Kristumi.

Kai susiduriame su sunkumais, galime pasinaudoti savo valios laisve, kad pakeistume savo suvokimą, požiūrį ir net save. Tai yra dieviškoji valios laisvės dovana. Dangiškasis Tėvas nori, kad mes ieškotume Jo ir Dvasios, o tada pasitikėtume savimi, kad priimtume geriausius sprendimus savo gyvenime.

Atsigręžti į Gelbėtoją

Iš pradžių tikėjausi išgyti ir greitai pamiršti savo smurto kupiną santuoką, tačiau procesas buvo lėtas ir sunkus. Naudodama terapines priemones, klausydamasi pranašų kalbų, skaitydama Raštus, melsdamasi ir jausdama draugų bei šeimos meilę ir palaikymą, jaučiu geresnės ateities viltį. Naudodamasi savo valios laisvę išgyti, laukiu gyvenimo, kuriame apstu atleidimo ir gražių santykių su kitais, įskaitant ir Gelbėtoją.

Man vis geriau suprantant, kaip gyvenime naudotis valios laisve, mano pyktis ant Dievo peraugo į supratimą, ir santykiai su Juo pagijo.

Tai yra Evangelijos esmė – patiems priimti sprendimus ateiti pas Kristų, veikti pagal pranašų patarimus, kurie ragina mus naudotis savo valios laisve pasitikėti Viešpačiu, ir kurti gražų, tikėjimo kupiną gyvenimą.

Kaip mokė sesuo Kamilė N. Džonson, Paramos bendrijos visuotinė prezidentė: „Taurus valios laisvės principas, žinoma, leidžia mums patiems kurti savo pačių istoriją. […] Bet Jėzus Kristus yra pasiruošęs panaudoti [mus kaip] dieviškas priemones, […] kad sukurtų šedevrą […], jei tik Juo tikėsi[me] ir leisi[me] Jam kurti [mūsų] istoriją.2

Skyrybos man buvo viena skaudžiausių patirčių, kurias kada nors teko išgyventi. Tačiau supratau, kad susidūrę su netikėtais gyvenimo išbandymais galime ieškoti dvasinio vadovavimo ir priimti sprendimus, kurie mus veda sandoros keliu į priekį. Sekdami Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi, visada galime viltis gerų dalykų ir Jų pažadėtų ramybės bei džiaugsmo palaiminimų.

Autorė gyvena Čilėje.