Pranašų vizija apie Paramos bendriją: tikėjimas, šeima, parama

Džiulė B. Bek

Neseniai atleista visuotinė Paramos bendrijos prezidentė

Paveikslėlis

Tikėjimas, šeima ir parama – šie trys paprasti žodžiai išreiškia pranašų viziją apie Bažnyčios seseris.

Pastaraisiais metais gaunu įkvėpimą dažnai kalbėti apie Paramos bendriją – jos tikslus ir ypatumus¹, jos istorijos vertę², jos darbą bei partnerystę su vyskupais ir Melchizedeko kunigystės kvorumais.³ Atrodo, kad dabar būtų svarbu skirti šiek tiek dėmesio Paramos bendrijos vizijai, kokią ją mato pranašai.⁴

Viešpaties pranašai nuolat mokė vyresniuosius ir aukštuosius kunigus apie jų tikslus ir pareigas, lygiai taip pat jie kalbėjo apie savo viziją Paramos bendrijos seserims. Iš gaunamų patarimų aišku, kad Paramos bendrijos tikslas yra stiprinti tikėjimą ir asmeninį dorovingumą, stiprinti šeimas ir namus, surasti tuos, kuriems reikia pagalbos, ir padėti jiems. Tikėjimas, šeima ir parama – šie trys paprasti žodeliai apibendrina pranašų viziją Bažnyčios seserims.

Nuo Sugrąžinimo pradžios pranašų vizija atspindėjo stiprias, ištikimas, ryžtingas moteris, suprantančias savo amžiną vertę ir tikslą. Įsteigęs Paramos bendriją, Pranašas Džozefas Smitas pirmajai jos prezidentei nurodė „pirmininkauti šiai bendrijai, rūpinantis vargšais – tenkinant jų norus bei rūpinantis šios institucijos reikalais“⁵. Šią organizaciją jis matė kaip „išskirtinę bendriją, atsiribojusią nuo pasaulio blogybių“⁶.

Brigamas Jangas, antrasis Bažnyčios Prezidentas, mokė savo patarėjus ir Dvylikos Apaštalų Kvorumą mokyti vyskupus „leisti [seserims] įvairiose apylinkėse suorganizuoti Moterų paramos bendrijas“. Jis pridūrė: „Kai kas gali manyti, kad tai mažmožis, bet taip nėra.“⁷

Prezidentas Džozefas F. Smitas vėliau sakė, kad Paramos bendrija – „sukurta Dievo, Jo įpareigota, Jo įsteigta ir Jo paskirta“⁸, o ne „vyro ar moters“, kaip kitos pasaulio organizacijos. Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas seserims pasakė, kad joms „buvo suteikta galia ir valdžia padaryti daug gero“⁹. Jis sakė: „Jūs esate pasaulyje didžiausios moterų organizacijos narės; Dievo karalystei žemėje ši organizacija yra gyvybiškai svarbi, ji sumanyta ir valdoma taip, kad padėtų ištikimiems nariams gauti amžinąjį gyvenimą mūsų Tėvo karalystėje.“¹⁰

Plati įtakos sfera

Kasmet šimtai tūkstančių moterų tampa šio nuolat besiplečiančio „seserų rato“¹¹ dalimi. Tapusi bendrijos nare, sesuo, kur ji begyventų ar kokiose pareigose betarnautų, tebelieka Paramos bendrijos narė. Jos niekas neužmiršta.¹² Dėl svarbių Paramos bendrijos tikslų Pirmoji Prezidentūra pareiškė pageidavimą, kad merginos tai organizacijai pradėtų ruoštis dar gerokai prieš aštuonioliktąjį gimtadienį.¹³

Paramos bendrija nėra programa. Ji – oficiali Viešpaties Bažnyčios dalis „Dievo paskirta“ mokyti, stiprinti ir įkvėpti seseris jų tiksluose, kurie susiję su tikėjimu, šeima ir parama. Paramos bendrija yra Pastarųjų dienų Šventųjų moterų gyvenimo būdas, jos įtaka juntama už sekmadieninės pamokos ir kitų bendrų susirinkimų ribų. Bendrija seka Viešpačiu Jėzumi Kristumi bei Jo Apaštalais sekusių moterų senovės Bažnyčioje pavyzdžiais.¹⁴ Mus mokė, kad „moterys privalo savo gyvenimą pripildyti vertybėmis, kurios puoselėjamos Paramos bendrijoje, lygiai kaip vyrams privaloma ugdyti savybes, kurias puoselėja kunigystė“¹⁵.

Pranašas Džozefas Smitas, suorganizavęs Paramos bendriją, mokė seseris, kad jų užduotis yra „padėti vargšams“ ir „gelbėti sielas“¹⁶. Vykdant nurodymą „gelbėti sielas“, seserims buvo suteiktas įgaliojimas telktis ir veikti plačioje įtakos sferoje. Pirmajai Paramos bendrijos prezidentei buvo pavesta aiškinti Raštus. Paramos bendrija ir šiomis dienomis vykdo šią svarbią atsakomybę mokyti Viešpaties Bažnyčioje. Kai Džozefas Smitas seserims pasakė, kad Paramos bendrijos organizacija paruoš jas „kunigystės privilegijoms, palaiminimams ir dovanoms“¹⁷, joms buvo paaiškinta Viešpaties išgelbėjimo darbo esmė. Sielų gelbėjimas apima dalijimąsi Evangelija ir dalyvavimą misionieriškame darbe. Jis apima ir šventyklos bei šeimos istorijos darbą. Jis apima visas pastangas, dedamas siekiant tapti dvasiškai ir materialiai nepriklausomais.

Vyresnysis Džonas A. Vidsou pareiškė, kad Paramos bendrija suteikia „pagalbą skurdo, ligos, dvejonių, neišmanymo metu – pagalbą visais tais atvejais, kai stabdomas moters džiaugsmas ir tobulėjimas. Koks didingas pavedimas!“¹⁸.

Prezidentas Boidas K. Pakeris Paramos bendriją prilygino „saugos sienai“¹⁹. Dėl atsakomybės apginti seseris ir jų šeimas lankančioms mokytojoms tampa vis svarbiau stebėti ir tarnauti savo seserims. Būtent taip parodome savo pasiryžimą atminti su Viešpačiu sudarytas sandoras. Tarnaudamos „vargšams ir nuskriaustiems“ darbuojamės darnoje su vyskupais ir tokiu būdu rūpinamės Šventųjų materialinėmis bei dvasinėmis reikmėmis.²⁰

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas sakė: „Daug seserų gyvena apsirėdžiusios skarmalais – dvasiniais skarmalais. Joms paruošti nuostabūs apdarai, dvasiniai apdarai. […] Jūsų privilegija yra eiti į seserų namus ir pakeisti jų skarmalus į nuostabiuosius apdarus.“²¹ Prezidentas Haroldas B. Ly pasidalino savo vizija, sakydamas: „Ar nematote, kodėl Viešpats paskyrė … būtent Paramos bendrijai lankytis tuose namuose? Dėl to, kad, išskyrus patį Mokytoją, Bažnyčioje niekas kitas taip nesupranta ir su tokia meile nepaliečia šių žmonių širdžių ir gyvenimų.“²²

Prezidentas Džozefas F. Smitas įspėjo Paramos bendrijos seseris ir jų vadoves, sakydamas, kad nenori „išvysti tokios dienos, kai mūsų Paramos bendrija pradės sekti arba kopijuoti moterų sukurtas organizacijas, taip prarasdama savo tapatybę“. Jis tikėjosi, kad seserys „ves pasaulį, … ypač pasaulio moteris, siekdamos viso, kas girtina, viso, kas dieviška, viso, kas pakylėja ir taurina žmonių vaikus“²³. Jo patarime akcentuojama būtinybė pašalinti visas tradicijas, temas, madas ir tendencijas. Jis kviečia mus daryti tai, kas sutampa su Paramos bendrijos tikslais.

Vadovės, kurios siekia apreiškimo, gali užtikrinti, kad kiekvienas Paramos bendrijos susirinkimas, pamoka, veikla ir pastanga įgyvendintų tikslus, kuriems ši bendrija ir buvo suorganizuota. Visuomeniškumas, draugystė ir trokštama vienybė bus saldūs bendros tarnystės su Viešpačiu vaisiai.

Pranašų vizijos įgyvendinimas

Prezidentas Tomas S. Monsonas kartu su savo patarėjais ne per seniausiai liudijo, „kad Viešpats sugrąžino Evangelijos pilnatvę per Pranašą Džozefą Smitą ir kad Paramos bendrija yra svarbi to sugrąžinimo dalis“. Norėdama įrodyti savo troškimą išsaugoti šlovingą Paramos bendrijos palikimą, Pirmoji Prezidentūra neseniai išleido ir visame pasaulyje išplatino knygelę Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society. (Dukterys mano karalystėje. Paramos bendrijos istorija ir darbas). Šios knygelės puslapiuose rasime pavyzdžių, kaip seserys ir broliai bendradarbiauja šeimose ir Bažnyčioje. Joje sužinosime apie principus, nurodančius kas esame, kuo tikime ir ką turėtume saugoti. Pirmoji Prezidentūra ragina mus studijuoti šią svarbią knygelę ir „leisti jos amžinoms tiesoms ir įkvepiantiems pavyzdžiams veikti [mūsų] gyvenimus“²⁴.

Pranašų vizija bus įgyvendinta, kai seserys glaudžiau gyvens pagal Paramos bendrijos tikslus. Prezidentas Kimbolas sakė: „Šioje [Paramos bendrijos] organizacijoje yra galia, kuri dar nepilnai išnaudota, siekiant sustiprinti Sionės namus ir statant Dievo karalystę – taip neįvyks tol, kol seserys ir kunigija nesupras Paramos bendrijos vizijos.“²⁵ Jis pranašavo, kad „didžioji Bažnyčios augimo priežastis paskutinėmis dienomis bus ta, kad daug gerų pasaulio moterų (kurios dažnai turi įgimtą dvasingumą) dideliais būriais plūs į Bažnyčią. Taip iš dalies atsitiks dėl to, kad Bažnyčios moterys tarp pasaulio moterų laikomos išsiskiriančiomis ir kitokiomis, gerąja prasme“²⁶.

Esu dėkinga už pranašų viziją Paramos bendrijai. Aš, kaip ir Prezidentas Gordonas B. Hinklis, esu įsitikinusi, „kad niekur nėra organizacijos, galinčios prilygti šios Bažnyčios Paramos bendrijai“²⁷. Mes, siekdamos stiprinti tikėjimą, šeimas ir teikti paramą, turime susitapatinti su pranašų vizija apie Paramos bendriją.

Baigiu Prezidento Lorenco Snou žodžiais: „[Paramos] bendrijos ateitis kupina potencialo. Augant Bažnyčiai, atitinkamai plėsis ir jos naudingumo ribos. Taip jos įtaka gėriui bus dar ryškesnė nei praeityje.“²⁸ Seserims, padėjusioms plėsti Dievo karalystę, jis sakė: „Kadangi prisidėjote prie šių darbų, tai su jumis bus pasidalinta ir šio darbo triumfu, išaukštinimu bei šlove, kuria Viešpats apdovanos savo ištikimus vaikus.“²⁹ Apie tokią viziją liudiju ir aš, Jėzaus Kristaus vardu, amen.