Doktrina ir Sandoros

109 Skyrius

Malda, sukalbėta pašvenčiant šventyklą Kirtlande, Ohajo valst., 1836 m. kovo 27 d. (History of the Church, 2:420–426). Pagal pranašo parašytą pareiškimą, ši malda jam buvo duota apreiškimu.

1–5 Kirtlando šventykla buvo pastatyta, kaip vieta, kur lankytųsi Žmogaus Sūnus; 6–21 Tai turi būti maldos, pasninkavimo, tikėjimo, mokymosi, šlovės bei tvarkos namai ir Dievo namai; 22–33 Tebus sutriuškinti neatgailaujantieji, kurie priešinasi Viešpaties žmonėms; 34–42 Tegul šventieji išeina su galia rinkti teisiuosius į Sionę; 43–53 Tegul šventieji bus išgelbėti nuo baisybių, kurios bus išlietos ant nelabųjų paskutinėmis dienomis; 54–58 Tegul tautos, liaudys ir bažnyčios būna paruoštos evangelijai; 59–67 Tebus išpirkti žydai, lamanitai ir visas Izraelis; 68–80 Tegul šventieji bus karūnuoti šlove ir garbe ir gaus amžinąjį išgelbėjimą.

1 aPadėka tebus tavo vardui, o Viešpatie Izraelio Dieve, kuris laikaisi bsandoros ir rodai gailestingumą savo tarnams, teisiai vaikščiojantiems priešais tave iš visos savo širdies –

2 tau, kuris savo tarnams įsakei apastatyti namus tavo vardui šitoje vietoje [Kirtlande].

3 Ir dabar tu matai, o Viešpatie, kad tavo tarnai padarė pagal tavo įsakymą.

4 Ir dabar mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, Jėzaus Kristaus, tavo krūtinės Sūnaus, vardu, per kurio vienintelio vardą gali būti suteiktas išgelbėjimas žmonių vaikams, – mes prašome, o Viešpatie, priimti šiuos anamus, kuriuos tu mums įsakei pastatyti, mūsų, tavo tarnų, brankų darbą.

5 Nes tu žinai, kad mes atlikome šį darbą per didelį suspaudimą; ir iš savo skurdo mes atidavėme savo turto, kad pastatytume anamus tavo vardui, idant Žmogaus Sūnus turėtų kur apreikšti save savo žmonėms.

6 Ir kaip pasakei mums duotame aapreiškime, pavadindamas mus savo draugais, sakydamas: Sušaukite savo iškilmingą susirinkimą, kaip aš jums įsakiau;

7 ir kadangi visi neturi tikėjimo, stropiai siekite ir mokykite vienas kitą išminties žodžių; taip, siekite iš geriausių knygų išminties žodžių, siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu;

8 organizuokitės; paruoškite visa, kas reikalinga, ir įkurkite namus, būtent maldos namus, pasninkavimo namus, tikėjimo namus, mokymosi namus, šlovės namus, tvarkos namus, Dievo namus;

9 kad jūsų įėjimai būtų Viešpaties vardu, kad jūsų išėjimai būtų Viešpaties vardu, kad visi jūsų pasveikinimai būtų Viešpaties vardu, į Aukščiausiąjį pakeltomis rankomis;

10 ir dabar, Šventasis Tėve, mes prašome tavęs, kad padėtum mums, tavo žmonėms, savo malone, sušaukiant mūsų iškilmingą susirinkimą, kad tai būtų padaryta tavo garbei ir tavo dieviškam priėmimui;

11 ir taip, kad būtume pripažinti vertais tavo akyse gauti išpildymą apažadų, kuriuos tu davei mums, tavo žmonėms, mums duotuose apreiškimuose;

12 kad tavo ašlovė galėtų nusileisti ant tavo žmonių ir ant šių tavo namų, kuriuos dabar tau paskiriame, kad jie būtų pašvęsti ir pašventinti, idant būtų šventi; ir kad tavo šventa akivaizda nuolat būtų šiuose namuose;

13 ir kad visi žmonės, kurie peržengs Viešpaties namų slenkstį, galėtų jausti tavo galią ir būtų priversti pripažinti, kad tu pašventei juos ir kad tai tavo namai, tavo šventumo vieta.

14 Ir leisk, Šventasis Tėve, kad visi tie, kurie garbins šiuose namuose, būtų mokomi išminties žodžių iš geriausių knygų ir kad jie siektų mokytumo mokymusi, taip pat ir tikėjimu, kaip tu pasakei;

15 ir kad jie užaugtų tavyje, ir įgytų Šventosios Dvasios pilnatvę, ir būtų suorganizuoti pagal tavo įstatymus, ir būtų pasiruošę gauti visa, kas reikalinga;

16 ir kad šie namai būtų maldos namai, pasninkavimo namai, tikėjimo namai, šlovės ir Dievo namai, būtent tavo namai;

17 kad visi tavo žmonių įėjimai į šiuos namus būtų Viešpaties vardu;

18 kad visi jų išėjimai iš šių namų būtų Viešpaties vardu;

19 ir kad visi jų pasveikinimai būtų Viešpaties vardu, į Aukščiausiąjį pakeltomis šventomis rankomis;

20 ir kad niekam anešvariam nebūtų leista įeiti į tavo namus, kad jų nesuterštų;

21 ir tavo žmonėms prasižengus, bet kuriam iš jų, jie galėtų skubiai atgailauti ir sugrįžti pas tave, ir rasti palankumą tavo akyse, ir būti sugrąžinti į tas palaimas, kurias tu paskyrei, kad būtų išliejamos ant tų, kurie agarbins tave tavo namuose.

22 Ir mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, kad tavo tarnai išeitų iš šių namų apginkluoti tavo galia ir kad ant jų būtų tavo vardas, ir juos gaubtų tavo šlovė, ir juos sergėtų tavo aangelai;

23 ir iš šios vietos jie tiesoje neštų nepaprastai didžias ir šlovingas naujienas iki žemės apakraščių, kad tie žinotų, jog tai yra tavo darbas ir kad tu ištiesei savo ranką, kad išpildytum tai, ką ištarei pranašų burnomis apie paskutiniąsias dienas.

24 Mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, įtvirtinti liaudį, kuri garbins ir garbingai išlaikys vardą ir padėtį šiuose tavo namuose, visoms kartoms ir amžinybei;

25 kad joks ginklas, apadarytas prieš juos, nebūtų sėkmingas; kad tas, kuris kasa jiems bduobę, pats į ją įkristų;

26 kad jokia nelabumo sąjunga neturėtų galios pakilti ir apergalėti tavo žmonių, kuriems šiuose namuose bus suteiktas tavo bvardas;

27 ir jei kokie žmonės pakils prieš šią liaudį – kad prieš juos užsidegtų tavo pyktis;

28 ir jeigu jie smogs šiai liaudžiai, – tu smogtum jiems; kovotum už savo žmones, kaip tu darei kovos dieną, idant jie būtų išvaduoti iš visų savo priešų rankų.

29 Mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, sutrikdyti ir apstulbinti bei sugėdinti ir sugluminti visus tuos, kurie paskleidė melagingus pranešimus plačiai po pasaulį prieš tavo tarną ar tarnus, jeigu jie neatgailaus, kai nesibaigianti evangelija bus paskelbta į jų ausis;

30 ir kad visi jų darbai būtų paversti į nieką ir nušluoti akruša ir teismais, kuriuos tu savo pyktyje siųsi jiems, kad ateitų galas bmelagystėms ir šmeižtams prieš tavo žmones.

31 Nes tu žinai, o Viešpatie, kad tavo tarnai buvo nekalti prieš tave, liudydami apie tavo vardą, už ką jie tai iškentėjo.

32 Todėl mes prašome tavęs pilno ir visiško išvadavimo nuo šio ajungo;

33 nuplėšk jį, o Viešpatie; nuplėšk jį nuo savo tarnų sprandų savo galia, kad galėtume pakilti šios kartos vidury ir daryti tavo darbą.

34 O Jehova, pasigailėk šių žmonių ir, kadangi visi žmonės anusideda, atleisk savo žmonių prasižengimus, ir tegul šie bus ištrinti amžinai.

35 Tegul tavo tarnų apatepimas bus užantspauduotas ant jų galia iš aukštybių.

36 Tegul jiems išsipildo, kaip aniems sekminių dieną; tegul ant tavo žmonių bus išlieta liežuvių adovana, būtent tarytum besidalą ugnies bliežuviai, ir jų aiškinimas.

37 Ir tegul tavo namai prisipildo tavo ašlovės, lyg pučiančio smarkaus vėjo.

38 Suteik savo tarnams sandoros aliudijimą, idant jie, kai išeis ir skelbs tavo žodį, bužantspauduotų įstatymą ir paruoštų tavo šventųjų širdis visiems tiems teismams, kuriuos tu savo rūstybėje greitai siųsi cžemės gyventojams dėl jų prasižengimų, idant tavo žmonės nenusilptų vargo dieną.

39 Ir į kurį tik miestą įeis tavo tarnai, ir to miesto žmonės priims jų liudijimą, tegul tavo ramybė ir tavo išgelbėjimas bus ant to miesto; idant jie surinktų iš to miesto teisiuosius, kad šie išeitų į aSionę arba į jos kuolus, į tavo paskyrimo vietas su nesibaigiančio džiaugsmo giesmėmis.

40 Ir kol tai bus atlikta, teneužgriūna to miesto tavo teismai.

41 Ir į kurį tik miestą įeis tavo tarnai, ir to miesto žmonės nepriims tavo tarnų liudijimo, ir tavo tarnai įspės juos gelbėtis iš šitos iškrypusios kartos, tebus tam miestui pagal tai, ką tu ištarei savo pranašų burnomis.

42 Bet išvaduok, o Jehova, prašome tavęs, iš jų rankų savo tarnus ir apvalyk juos nuo jų kraujo.

43 O Viešpatie, mes nesimėgaujame savo artimų naikinimu; brangios tau jų asielos;

44 bet tavo žodis turi būti įvykdytas. Padėk savo tarnams, tavo amalonei padedant jiems, ištarti: Tebūna, o Viešpatie, tavo valia, o ne mūsų.

45 Mes žinome, kad tu savo pranašų burna ištarei baisius dalykus apie nelabuosius apaskutinėmis dienomis – kad be saiko išliesi savo teismus;

46 todėl, o Viešpatie, išgelbėk savo žmones nuo nelabiesiems skirtos nelaimės; įgalink savo tarnus užantspauduoti įstatymą ir surišti liudijimą, idant jie būtų paruošti deginimo dienai.

47 Mes prašome tavęs, Šventasis Tėve, prisiminti tuos, kuriuos Misūrio valstijos Džeksono apygardos gyventojai išvarė iš jų paveldo žemių, ir nuplėšk, o Viešpatie, šį jiems uždėtą priespaudos jungą.

48 Tu žinai, o Viešpatie, kad jie nelabų žmonių buvo didžiai suspausti ir ištikti; ir mūsų širdys aplūsta sielvartu dėl jų sunkių naštų.

49 O Viešpatie, akaip ilgai tu leisi, kad šie žmonės neštų šią priespaudą ir jų nekaltųjų šauksmai kiltų į tavo ausis, ir jų bkraujas kaip liudijimas iškiltų prieš tave, ir nepateiksi savo liudijimo jų labui?

50 aPasigailėk, o Viešpatie, nelabos gaujos, kuri išvarė tavo žmones, idant jie liautųsi plėšti, idant jie atgailautų dėl savo nuodėmių, jei tik atgaila įmanoma;

51 bet jeigu jie neatgailaus, apnuogink savo ranką, o Viešpatie, ir aišpirk tai, ką tu paskyrei būti Sione savo žmonėms.

52 Ir jei kitaip neįmanoma, kad tavo žmonių reikalas nesužlugtų priešais tave, teužsidega tavo pyktis, ir tavo pasipiktinimas tekrinta ant jų, idant jie būtų išnaikinti – tiek šaknis, tiek ir šaka – iš po dangaus;

53 bet kiek jie atgailaus, tiek tu, būdamas maloningas ir gailestingas, nugręši savo rūstybę, žiūrėdamas į savo Pateptojo veidą.

54 Pasigailėk, o Viešpatie, visų žemės tautų; pasigailėk mūsų šalies valdovų; tegul tie principai, kuriuos taip garbingai ir kilniai gynė mūsų tėvai, būtent mūsų šalies aKonstitucija, bus įtvirtinti amžinai.

55 Prisimink žemės karalius, kunigaikščius, kilminguosius ir didikus, ir visus žmones, ir bažnyčias, visus žemės vargšus, beturčius ir prispaustuosius;

56 kad jų širdys būtų suminkštintos, kai tavo tarnai išeis iš tavo namų, o Jehova, liudyti apie tavo vardą; kad jų išankstiniai nusistatymai nusileistų atiesai, ir tavo žmonės visų akyse įgytų palankumą;

57 kad visi žemės pakraščiai žinotų, kad mes, tavo tarnai, agirdėjome tavo balsą ir tu siuntei mus;

58 kad iš visų šitų tavo tarnai, Jokūbo sūnūs, išrinktų teisiuosius statyti šventąjį miestą tavo vardui, kaip tu jiems įsakei.

59 Mes prašome tavęs be šito tavo paskirto kuolo paskirti Sionei kitus akuolus, kad tavo žmonių bsurinkimas galėtų ristis su didžiule galia ir didingumu, kad tavo darbas būtų csutrumpintas teisume.

60 Dabar šiuos žodžius, o Viešpatie, mes kalbėjome priešais tave dėl apreiškimų ir įsakymų, kuriuos davei mums, kurie esame priskirti prie akitataučių.

61 Bet tu žinai, jog didžiai myli Jokūbo vaikus, kurie ilgą laiką buvo išsklaidyti kalnuose niūkią ir tamsią dieną.

62 Todėl mes prašome tavęs pasigailėti Jokūbo vaikų, kad nuo šios valandos prasidėtų aJeruzalės išpirkimas;

63 ir vergijos jungas būtų pradėtas plėšti nuo aDovydo namų;

64 ir aJudo vaikai pradėtų grįžti į bžemes, kurias tu davei Abraomui, jų tėvui.

65 Ir padaryk, kad Jokūbo alikučiai, kurie buvo prakeikti ir ištikti dėl savo prasižengimo, būtų batversti iš savo laukinės ir barbariškos būsenos į nesibaigiančios evangelijos pilnatvę;

66 kad jie sudėtų savo kraujo liejimo ginklus ir liautųsi maištauti.

67 Ir tegul visi išsklaidyti aIzraelio likučiai, kurie buvo išvaryti iki žemės pakraščių, ateina į tiesos pažinimą, įtiki Mesiją ir būna išpirkti iš priespaudos, ir džiūgauja priešais tave.

68 O Viešpatie, prisimink savo tarną Džozefą Smitą jaunesnįjį ir visus jo suspaudimus bei persekiojimus – kaip jis sudarė asandorą su bJehova ir prisiekė tau, o galingasis Jokūbo Dieve, – ir įsakymus, kuriuos tu davei jam, ir kad jis nuoširdžiai stengėsi vykdyti tavo valią.

69 Pasigailėk, o Viešpatie, jo žmonos ir vaikų, kad jie būtų išaukštinti tavo akivaizdoje ir apsaugoti tavo globojančia ranka.

70 Pasigailėk visų jų aartimųjų, kad išankstiniai jų nusistatymai būtų sudaužyti ir nušluoti lyg potvyniu; kad jie būtų atversti ir išpirkti su Izraeliu, ir žinotų, kad tu esi Dievas.

71 Prisimink, o Viešpatie, prezidentus, būtent visus savo bažnyčios prezidentus, kad tavo dešinė ranka išaukštintų juos su visomis jų šeimomis ir jų artimaisiais, kad jų vardai būtų įamžinti ir be paliovos prisimenami iš kartos į kartą.

72 Prisimink visą savo bažnyčią, o Viešpatie, su visomis jų šeimomis ir visais jų artimaisiais, su visais jų ligoniais ir suspaustaisiais, su visais žemės vargšais ir romiaisiais; kad akaralystė, kurią tu įkūrei ne rankomis, taptų dideliu kalnu ir pripildytų visą žemę;

73 kad tavo bažnyčia išeitų iš tamsos tyrų ir sušvistų šviesi kaip amėnuo, ryški kaip saulė ir bauginanti kaip armija su vėliavomis;

74 ir būtų išpuošta kaip nuotaka tai dienai, kada tu atidengsi dangus ir padarysi, kad kalnai atekėtų nuo tavo akivaizdos, ir bslėniai iškiltų, ir nelygios vietos taptų lygios; kad tavo šlovė pripildytų žemę;

75 kad, kai mirusiesiems suskardės trimitas, mes būtume apagauti aukštyn debesyje tavęs pasitikti, kad visada būtume su Viešpačiu;

76 kad mūsų apdarai būtų skaistūs, kad mes būtume aprengti teisumo arūbais, su palmėmis rankose ir šlovės bkarūnomis ant galvų ir pjautume amžinąjį cdžiaugsmą už visus savo dkentėjimus.

77 O Viešpatie Dieve Visagali, išgirsk šiuos mūsų prašymus ir atsakyk mums iš dangaus, savo šventos buveinės, kur tu sėdi soste, su ašlove, garbe, galia, didybe, galybe, valdžia, tiesa, teisingumu, teisybe, gailestingumu ir pilnatvės begalybe, nuo amžinybės iki amžinybės.

78 O išgirsk, o išgirsk, o išgirsk mus, o Viešpatie! Ir atsakyk į šiuos prašymus, ir priimk šių namų, kuriuos pastatėme tavo vardui, mūsų rankų darbo pašventimą tau;

79 ir taip pat šią bažnyčią, kad suteiktum jai savo vardą. Ir padėk mums savo Dvasios galia, kad mes savo balsais galėtume prisijungti prie tų skaisčių ir spindinčių aserafų aplinkui tavo sostą, su šlovinimo šūksniais, giedodami: Osana Dievui ir bAvinėliui!

80 Ir tegul šie tavo pateptieji būna aaprengti išgelbėjimu, ir tavo šventieji garsiai šaukia iš džiaugsmo. Amen ir Amen.