Raštai
Doktrina ir Sandoros 138


138 Skyrius

Regėjimas, duotas prezidentui Džozefui F. Smitui Solt Leik Sityje, Jutos valst., 1918 m. spalio 3 dieną. Savo įžanginėje kalboje 89-joje pusmetinėje Bažnyčios Visuotinėje konferencijoje 1918 m. spalio 4 d. prezidentas Smitas pareiškė, kad per praėjusius mėnesius jis gavo keletą dieviškų pranešimų. Vieną iš jų, apie Gelbėtojo apsilankymą pas mirusiųjų dvasias, kol jo kūnas buvo kape, prezidentas Smitas buvo gavęs praėjusią dieną. Jis buvo užrašytas tuojau pat po konferencijos uždarymo. 1918 m. spalio 31 d. jis buvo pateiktas Pirmosios Prezidentūros patarėjams, Dvylikos Tarybai bei patriarchui ir buvo vienbalsiai jų priimtas.

1–10 Prezidentas Džozefas F. Smitas apmąsto Petro raštus ir mūsų Viešpaties apsilankymą dvasių pasaulyje; 11–24 Prezidentas Smitas mato rojuje susirinkusius teisius mirusiuosius ir Kristaus tarnystę tarp jų; 25–37 Jis mato, kaip evangelijos skelbimas buvo suorganizuotas tarp dvasių; 38–52 Dvasių pasaulyje jis mato Adomą, Ievą ir daugelį šventųjų pranašų, kurie savo dvasinę būseną iki savo prikėlimo laikė vergija; 53–60 Šių dienų teisūs mirusieji tęsia savo darbus dvasių pasaulyje.

1 Tūkstantis devyni šimtai aštuonioliktųjų metų spalio trečiąją dieną aš sėdėjau savo kambaryje aapmąstydamas Raštus;

2 ir apgalvodamas didžiąją aapmokančiąją auką, kurią Dievo Sūnus atnašavo dėl pasaulio bišpirkimo,

3 bei didžią ir nuostabią ameilę, kurią Tėvas ir Sūnus apreiškė per bIšpirkėjo atėjimą į pasaulį,

4 kad per jo aapmokėjimą ir per bpaklusnumą evangelijos principams žmonija būtų išgelbėta.

5 Taip man mąstant, mano protas sugrįžo prie apaštalo Petro raštų, prie aankstyvųjų šventųjų, išsklaidytų po bPontiją, Galatiją, Kapodokiją ir kitas Azijos sritis, kur po Viešpaties nukryžiavimo buvo paskelbta evangelija.

6 Aš atverčiau Bibliją ir perskaičiau pirmojo Petro laiško trečiąjį ir ketvirtąjį skyrius. Ir kai skaičiau, mane didžiai paveikė, labiau nei bet kada anksčiau, šios ištraukos:

7 „Nes ir Kristus kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad atvestų mus pas Dievą, kūne atiduotas mirčiai, bet atgaivintas Dvasia.

8 Ja jis taip pat nuėjo ir skelbė akalėjime esančioms dvasioms,

9 kurios kadaise buvo neklusnios, kai sykį Nojaus dienomis Dievo didis kantrumas laukė, kol buvo statoma arka, kuria nedaugelis, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėtos vandeniu“ (1 Pt 3:18–20).

10 „Dėl to evangelija buvo skelbiama taip pat ir mirusiesiems, kad jie būtų teisiami kūne kaip žmonės, bet gyventų dvasia kaip Dievas“ (1 Pt 4:6).

11 Man apmąstant tai, kas aparašyta, mano supratimo bakys buvo atvertos ir Viešpaties Dvasia cbuvo ant manęs, ir aš išvydau pulkus dmirusiųjų, tiek mažų, tiek ir didelių.

12 Ir buvo surinkta į vieną vietą nesuskaičiuojama daugybė dvasių ateisiųjų, kurie buvo bištikimi liudijimui apie Jėzų, gyvendami mirtingume,

13 ir kurie atnašavo aauką, panašią į didžiąją Dievo Sūnaus auką, ir biškentėjo suspaudimą dėl savo Išpirkėjo vardo.

14 Visi šitie paliko mirtingąjį gyvenimą, tvirtai avildamiesi šlovingo bprikėlimo per Dievo cTėvo ir jo dViengimio Sūnaus Jėzaus Kristaus emalonę.

15 Aš pastebėjau, kad jie buvo pilni adžiaugsmo ir linksmybės ir džiūgavo drauge, kadangi jų išvadavimo diena buvo čia pat.

16 Jie buvo susirinkę laukdami Dievo Sūnaus atėjimo į advasių pasaulį, kad jis paskelbtų jų išpirkimą iš bmirties pančių.

17 Jų miegančios dulkės turėjo būti aatstatytos į savo tobulą pavidalą, bkaulas prie kaulo, ir ant jų sausgyslės ir mėsa, kad cdvasia ir kūnas būtų suvienyti, kad niekad nebebūtų atskirti, idant jie gautų ddžiaugsmo pilnatvę.

18 Šiai didžiulei miniai belaukiant ir besikalbant, džiūgaujant savo išvadavimo iš mirties grandinių valanda, pasirodė Dievo Sūnus, skelbdamas alaisvę belaisviams, kurie buvo ištikimi;

19 ir ten jis askelbė jiems nesibaigiančią bevangeliją, doktriną apie prikėlimą ir žmonijos išpirkimą iš cnuopolio ir iš asmeninių nuodėmių su datgailos sąlyga.

20 Bet pas anelabuosius jis nėjo ir nepakėlė savo balso tarp bedievių ir neatgailaujančių, kurie bsuteršė save būdami kūne;

21 taip pat jo akivaizdos neišvydo ir jam į veidą nepažvelgė maištaujantieji, kurie atmetė senovės pranašų liudijimus ir įspėjimus.

22 Kur buvo šitie, viešpatavo atamsa, bet tarp teisiųjų buvo bramybė;

23 ir šventieji džiūgavo savo aišpirkimu ir bklaupėsi, ir pripažino Dievo Sūnų kaip savo Išpirkėją ir Išvaduotoją iš mirties ir pragaro cgrandinių.

24 Jų veidai švytėjo, ir ant jų buvo aspindesys nuo Viešpaties akivaizdos, ir jie bgiedojo šlovinimus jo šventam vardui.

25 Aš stebėjausi, nes supratau, kad Gelbėtojas praleido apie tris metus savo tarnystėje tarp žydų ir tų, iš Izraelio namų, stengdamasis mokyti juos nesibaigiančios evangelijos ir šaukti juos į atgailą;

26 ir vis dėlto, nepaisant galingų jo darbų ir stebuklų bei tiesos skelbimo su didele agalia ir valdžia, buvo tik keletas tokių, kurie įsiklausė į jo balsą ir džiūgavo jo akivaizda, ir priėmė išgelbėjimą iš jo rankų.

27 Bet jo tarnystė tarp tų, kurie buvo mirę, buvo apribota atrumpu laikotarpiu tarp jo nukryžiavimo ir prikėlimo;

28 ir aš stebėjausi Petro žodžiais, kuriais jis sakė, kad Dievo Sūnus skelbė kalėjime esančioms dvasioms, kurios kadaise buvo neklusnios, kai sykį Nojaus dienomis Dievo didis kantrumas laukė – ir kaip jis galėjo paskelbti toms dvasioms ir atlikti būtiną darbą tarp jų per tokį trumpą laiką.

29 Ir man besistebint, mano akys buvo atvertos ir supratimas aatgaivintas, ir aš suvokiau, kad Viešpats ne pats asmeniškai nuėjo pas nelabuosius ir tiesą atmetusius neklusniuosius, kad mokytų juos;

30 bet štai, iš teisiųjų tarpo jis suorganizavo savo pajėgas ir paskyrė pasiuntinius, aprengtus agalia ir valdžia, ir pavedė jiems eiti ir nešti evangelijos šviesą tiems, kurie buvo btamsoje, būtent cvisoms žmonių dvasioms; ir taip evangelija buvo paskelbta mirusiesiems.

31 Ir išrinktieji pasiuntiniai nuėjo skelbti Viešpaties amalonės dienos ir skelbti blaisvės belaisviams, kurie buvo supančioti, netgi visiems, kurie tik atgailaus dėl savo nuodėmių ir priims evangeliją.

32 Taip evangelija buvo paskelbta tiems, kurie amirė savo nuodėmėse, be tiesos bpažinimo arba prasižengime, atmetę pranašus.

33 Jie buvo mokomi atikėjimo Dievu, atgailos nuo nuodėmės, bvikarinio krikšto nuodėmėms catleisti, Šventosios Dvasios ddovanos rankų uždėjimu,

34 ir visų kitų evangelijos principų, kuriuos jiems buvo būtina žinoti, idant pasiruoštų būti ateisiami kūne kaip žmonės, bet gyventi dvasia kaip Dievas.

35 Ir taip mirusiesiems, tiek mažiems, tiek ir dideliems, kaip neteisiems, taip ir ištikimiems buvo atskleista, kad išpirkimas buvo atliktas per Dievo Sūnaus aauką ant bkryžiaus.

36 Taip buvo atskleista, kad mūsų Išpirkėjas savo laiką per apsilankymą dvasių pasaulyje praleido mokydamas ir ruošdamas ištikimas apranašų dvasias, kurios liudijo apie jį kūne;

37 kad jos neštų išpirkimo žinią visiems mirusiesiems, pas kuriuos jis pats negalėjo nueiti dėl jų amaištavimo ir prasižengimo, kad jie per jo tarnų tarnavimą taip pat galėtų išgirsti jo žodžius.

38 Tarp didžiųjų ir galingųjų, kurie buvo susirinkę šiame didžiuliame teisiųjų susirinkime, buvo tėvas aAdomas, Senaamžis ir visų tėvas,

39 ir mūsų šlovingoji Motina aIeva, su daugeliu savo ištikimų dukterų, gyvenusių visais amžiais ir garbinusių tikrąjį ir gyvąjį Dievą.

40 Ten buvo aAbelis, pirmasis bkankinys, ir jo brolis cSetas, vienas galingųjų, kuris buvo tikras savo tėvo Adomo datvaizdas.

41 aNojus, kuris įspėjo apie tvaną; bŠemas, didysis caukštasis kunigas; dAbraomas, ištikimųjų tėvas; eIzaokas, fJokūbas ir Mozė, didysis Izraelio gįstatymdavys;

42 ten taip pat buvo ir aIzaijas, kuris per pranašystę paskelbė, kad Išpirkėjas buvo pateptas guosti tuos, kurių širdys sudužusios, skelbti laisvę bbelaisviams ir ckalėjimo atvėrimą kaliniams.

43 Be to aEzechielis, kuriam regėjime buvo parodytas didelis slėnis su bsausais kaulais, kurie turėjo būti apvilkti mėsa, kad vėl išeitų mirusiųjų cprikėlimo metu, – gyvos sielos;

44 aDanielius, kuris iš anksto numatė ir paskelbė Dievo bkaralystės įkūrimą paskutinėmis dienomis, kad jau niekada nebūtų sunaikinta ar atiduota kitai tautai;

45 aElijas, kuris buvo su Moze ant bAtmainymo kalno;

46 ten taip pat buvo ir pranašas aMalachijas, kuris liudijo apie bElijos atėjimą, – apie kurį ir Moronis kalbėjo pranašui Džozefui Smitui, skelbdamas, kad jis turi ateiti prieš Viešpaties didžios ir baisios cdienos įvedimą.

47 Pranašas Elija vaikų aširdyse turėjo pasodinti jų tėvams duotus pažadus,

48 pranašaujančius, kad laikų pilnatvės evangelijos alaikotarpiu turi būti atliktas didelis bdarbas Viešpaties cšventyklose dėl mirusiųjų išpirkimo ir vaikų dužantspaudavimo prie jų gimdytojų, kad visa žemė nebūtų ištikta prakeiksmu ir visiškai nuniokota jo atėjimo metu.

49 Visi šie ir daugybė kitų, būtent apranašų, kurie gyveno tarp nefitų ir liudijo apie Dievo Sūnaus atėjimą, buvo kartu tame didžiuliame susirinkime ir laukė savo išvadavimo,

50 nes mirusieji žiūrėjo į ilgą jų advasių atskyrimą nuo jų kūnų kaip į bvergiją.

51 Šiuos Viešpats mokė ir davė jiems agalią išeiti, po jo prikėlimo iš mirusiųjų, kad įžengtų į jo Tėvo karalystę, idant ten būtų apvainikuoti bnemirtingumu ir camžinuoju gyvenimu,

52 ir nuo tol tęstų savo darbą, kaip Viešpaties buvo žadėta, ir būtų dalininkais visų apalaiminimų, kurie buvo laikomi tiems, kurie jį myli.

53 Pranašas Džozefas Smitas ir mano tėvas Hairumas Smitas, Brigamas Jangas, Džonas Teiloras, Vilfordas Vudrufas ir kitos rinktinės dvasios, kurios buvo aišlaikytos, kad ateitų laikų pilnatvėje dalyvauti dedant didžiojo paskutiniųjų dienų darbo bpamatus,

54 įskaitant šventyklų statymą ir apeigų vykdymą jose dėl amirusiųjų išpirkimo, taip pat buvo dvasių pasaulyje.

55 Aš pastebėjau, kad jie taip pat buvo tarp akilnių ir didžių, kurie pradžioje buvo bišrinkti būti valdovais Dievo Bažnyčioje.

56 Netgi dar prieš savo gimimą, jie su daugeliu kitų gavo savo pirmąsias pamokas dvasių pasaulyje ir buvo aparuošti, kad išeitų Viešpačiui tinkamu bmetu darbuotis jo cvynuogyne dėl žmonių sielų išgelbėjimo.

57 Aš pastebėjau, kad šio evangelijos laikotarpio ištikimi avyresnieji, išėję iš mirtingojo gyvenimo, tęsia savo darbus, skelbdami atgailos ir išpirkimo per Viengimio Dievo Sūnaus auką evangeliją tarp tų, kurie yra btamsoje ir nuodėmės vergijoje atšiauriame mirusiųjų dvasių pasaulyje.

58 Mirusieji, kurie atgailaus, bus aišpirkti per paklusnumą Dievo namų bnuostatams,

59 ir po to, kai jie sumokės bausmę už savo prasižengimus ir bus švariai anuplauti, gaus atlygį pagal savo bdarbus, nes jie yra išgelbėjimo paveldėtojai.

60 Toks buvo man apreikštas regėjimas apie mirusiųjų išpirkimą, ir aš liudiju ir žinau, per mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus palaiminimą, kad šis aprašymas yra atikras, būtent taip. Amen.