Ištverkime iki galo

Šių dvasinių reiškinių kulminacija buvo Kirtlando šventyklos pašventinimas 1836 m. kovo 27 dieną. Vienas iš dalyvių, 28-metis Viljamas Dreiperis, tą dieną prilygino Sekminėms. Jis rašė: „Tai buvo toks Viešpaties Dvasios išliejimo metas, kurio negaliu deramai nei aprašyti, nei apsakyti. Bet noriu pažymėti, jog Dvasia išsiliejo ir pasireiškė kaip smarkus vėjas, ir pripildė namus. Daugelis dalyvių prakalbo liežuviais, patyrė regėjimus, matė angelus, pranašavo ir taip džiūgavo, kaip dar niekada šioje kartoje.³

Šiuos dvasinius reiškinius patyrė ne tik buvusieji šventykloje: subėgo apylinkės žmonės (girdėdami neįprastą garsą viduje ir matydami virš šventyklos skaisčią šviesą tarsi ugnies stulpą) ir labai stebėjosi tuo, kas vyko.“⁴

Lorencas Snou (1814–1901), vėliau tapęs Bažnyčios prezidentu, tuo palaimintu laikotarpiu gyveno Kirtlande. Jis pastebėjo: „Atrodė, kad po tokių nuostabių apsireiškimų, jokios pagundos negalėtų pargriauti šventųjų.“⁵

Bet, žinoma, didingi dvasiniai patyrimai neapsaugo mūsų nuo pasipriešinimo ir išbandymų. Praėjus vos keliems mėnesiams nuo šventyklos pašventinimo, Jungtines Valstijas sukrėtė didelė ekonominė krizė. Kirtlandas skaudžiai pajuto jos pasekmes. Bankai žlugo, daugelį žmonių palikdami sunkiose finansinėse aplinkybėse. Be to, daugelis į Kirtlandą imigravusių šventųjų atvyko labai menkai materialiai apsirūpinę, neapgalvoję, ką jie darys atvykę ar kaip išgyvens.

Netrukus kilo persekiojimai, ir prieš šventuosius susibūrė nedorėlių minios. Bažnyčios nariai, netgi artimiausi pranašo bendražygiai, daugelis kurių dalyvavo šventyklos pašventinime, atsimetė ir smerkė Džozefą kaip puolusį pranašą.

Su žmona ir anūkais vaikščiodamas palei Kirtlando šventyklą, svarsčiau, kaip tragiška yra tai, kad kai kurie neišliko ištikimi net po tokių dvasios apsireiškimų, kokius jie patyrė. Kaip liūdna, kad jie neištvėrė netikinčiųjų pajuokos ir kritikos. Kaip graudu, kad susidūrę su finansiniais išbandymais ar kitais sunkumais, jie nesugebėjo pažvelgti į savo vidų ir rasti stiprybės likti ištikimi. Kaip apmaudu, kad jie kažkaip užmiršo nuostabius dvasinius palaiminimus, patirtus per šventyklos pašventinimą.

Ko galime pasimokyti iš šio nuostabaus Bažnyčios istorijos laikotarpio?

Viena svarbi ir ilgalaikė Kirtlando laikotarpio pamoka yra tokia: turime nuolat maitinti savo dvasias. Prezidentas Haroldas B. Ly (1899–1973) mokė: „Liudijimas nėra kažkas tokio, ką šiandien turite ir turėsite visada. Liudijimas arba vis auga iki skaistaus įsitikinimo, arba blanksta, kol jo nelieka, – priklausomai nuo to, ką su juo darome. Sakau, kad liudijimas, kurį diena iš dienos atnaujiname, išgelbės mus nuo atsimetimo pavojų.“⁶ Jei norime išgyventi per išbandymus, kuriuos visiems teks pereiti, turime kiekvieną dieną išlikti arti Viešpaties.

Kai kuriais atžvilgiais šiandieninis mūsų pasaulis yra panašus į 1830-ųjų Kirtlandą. Mes taip pat gyvename finansinių sunkumų laikais. Yra tokių, kurie persekioja ir koneveikia Bažnyčią ir jos narius. Asmeniniai ir kolektyviniai sunkumai kartais gali atrodyti neįveikiami.

Tokiais atvejais mums labiau nei bet kada reikia artintis prie Viešpaties. Tai darydami sužinosime, ką reiškia pažadas, kad Jis artinsis prie mūsų. Kai ieškosime Jo kaip niekada stropiai, tikrai Jį rasime. Įsitikinsime, kad Viešpats neapleidžia savo Bažnyčios ar savo ištikimų šventųjų. Mūsų akys bus atvertos ir matysime, kaip Jis atveria dangaus langus ir išlieja mums daugiau Savo šviesos. Rasime dvasinės stiprybės ištverti net tamsiausią naktį.

Nors kai kurie šventieji Kirtlande užmiršo savo dvasinius patyrimus, kiti jų neužmiršo. Dauguma, įskaitant Viljamą Dreiperį, tvirtai laikėsi Dievo suteikto dvasinio pažinimo ir toliau sekė paskui pranašą. Eidami šiuo keliu jie patyrė daugiau sunkių išbandymų, bet taip pat ir daugiau malonaus dvasinio augimo, kol galiausiai tie, kurie ištvėrė iki galo, buvo priimti į niekada nesibaigiančios laimės būseną (žr. Mozijo 2:41).

Jei kada būsite gundomi nusivilti ar palikti tikėjimą, atminkite tuos ištikimus šventuosius, kurie išliko ištikimi Kirtlande. Ištverkite iki galo. Jūs tai galite! Jūs esate ypatinga karta. Jūs buvote paruošti ir išlaikyti, kad gyventumėte šiuo svarbiu mūsų nuostabios planetos Žemės laikmečiu. Jūs esate celestialinės kilmės ir todėl turite visus reikalingus talentus, kad jūsų gyvenimas būtų amžinos sėkmės istorija.

Viešpats palaimino jus tiesos liudijimu. Jūs jautėte Jo įtaką ir matėte Jo galią. Jei ir toliau sieksite Jo, Jis ir toliau teiks jums šventų patyrimų. Turėdami šias ir kitas dvasines dovanas jūs galėsite ne tik pagerinti savo gyvenimą, bet savo gerumu taip pat palaiminti savo namus, apylinkę, skyrių, visuomenę, miestą, valstybę ir tautas.

Kartais gali būti sunku suvokti, kas vyksta, bet ištverkite iki galo, nes „ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ ir laukia Jo (1 Korintiečiams 2:9; t.p. žr. DS 76:10; 133:45).

Liudiju apie Jėzaus Kristaus sugrąžintos Evangelijos ir šios Jo Bažnyčios tikrumą. Visa savo širdimi ir siela liudiju, kad Dievas gyvena, kad Jėzus Kristus yra Jo Sūnus ir vadovauja šiai didžiai Bažnyčiai. Liudiju, kad žemėje vėl yra pranašas, būtent prezidentas Tomas S. Monsonas.

Visada atminkime Kirtlando pamoką ir ištverkime iki galo net tada, kai viskas atrodo niūriai. Žinokite ir atminkite: Viešpats jus myli. Jis atmena jus. Ir Jis visada palaikys tuos, kurie „ištvers tikėjime iki galo“ (DS 20:25).