Moralinė drąsa

Vienas iš žemiškojo gyvenimo tikslų yra įrodyti Dievui, kad laikysimės Jo įsakymų, kai tam reikės drąsos. Dvasių pasaulyje mes įveikėme tą išbandymą. Bet trečdalis dangaus pulkų sukilo prieš pasiūlymą būti išbandytiems žemiškajame gyvenime, kur yra galimybė neišlaikyti šio išbandymo.

Prieš gimdami mes asmeniškai pažinojome Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų. Mes galėjome Juos matyti ir girdėti, kai Jie mokė ir drąsino mus. Dabar mūsų protus ir atmintį dengia šydas. Šėtonas, melų tėvas, turi pranašumą, kadangi, dėl savo kūno būdami pajungti kūniškai pagundai ir fiziniam silpnumui, turime tikėjimo akimis suvokti, kas iš tikrųjų esame.

Mums duoti nuostabūs pagalbos šaltiniai, iš kurių galime semtis drąsos šiame gyvenime. Nuostabiausias iš jų yra Jėzaus Kristaus Apmokėjimas. Dėl to, ką Jis padarė, krikšto vandenyse nuodėmės gali būti nuplautos. Šį palaiminimą galime atnaujinti tikinčia ir atgailaujančia širdimi priimdami sakramentą.

Kitas pagalbos šaltinis yra dvasinės dovanos. Gimdami gauname Kristaus Dvasią. Ji mums duoda galios atpažinti, kuris iš galimų pasirinkimų ves į amžinąjį gyvenimą. Raštai yra patikimas vadovas, kai skaitome juos pasitelkę Šventąją Dvasią.

Per Šventąją Dvasią galime dėkoti ir prašyti pagalbos maldoje taip pat realiai ir užtikrintai, kaip tai kadaise džiugiai darėme savo Dangiškojo Tėvo akivaizdoje ir kaip tai darysime sugrįžę pas Jį. Toks bendravimas su Dievu padeda išvaryti iš mūsų širdžių baimę, nes kuria Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus tikėjimą bei meilę.

Šventoji kunigystė mums teikia drąsos tarnystėje. Jos apeigose randame galią tarnauti Dievo vaikams ir atsilaikyti prieš blogio įtaką. Kai Jis pašaukia mus tarnauti, mums galioja Jo pažadas: „Ir kas jus priims, ten būsiu ir aš, nes aš eisiu prieš jūsų veidą. Aš būsiu jūsų dešinėje ir jūsų kairėje, ir mano Dvasia bus jūsų širdyse, ir mano angelai aplink jus, kad jus palaikytų.“ (DS 84:88.)

Pranašas Džozefas Smitas savo tarnystėje turėjo priežastį baimintis. Bet Dievas padrąsino jį šiuo Mokytojo pavyzdžiu:

„Ir jei būsi įmestas į duobę ar į žmogžudžių rankas ir tau bus paskelbtas mirties nuosprendis; jei būsi įmestas į gelmę; jei sukilusios bangos susitelks prieš tave; jei siautulingi vėjai atsigręš prieš tave; jei dangūs sutelks juodumą ir visos stichijos susijungs pastoti kelią; ir, galiausiai, jei patys pragaro nasrai plačiai išsižios tavęs praryti, žinok, mano sūnau, kad visa tai suteiks tau patirties ir išeis tau į gera.

Žmogaus Sūnus nusileido žemiau viso to. Argi tu didesnis už jį?“ (DS 122:7–8.)

Dievas davė mums daugiau pagalbos, negu jos reikia, norint atsikratyti baimės ir įgyti drąsos visais gyvenimo atvejais. Jei sieksime Jo pagalbos, Jis gali pakylėti mus link to amžinojo gyvenimo, kurio siekiame.