Meilė namuose – mūsų pranašo patarimas

„Kai daug patiriame, toli nuklystame ir pamatome, koks trumpalaikis ir paviršutiniškas yra pasaulis, išauga mūsų dėkingumas už privilegiją būti dalimi to, kuo galime pasikliauti, – už namus, už šeimą ir artimųjų ištikimybę. Tada suvokiame, ką reiškia būti tarpusavyje sujungtiems pareiga, pagarba, priklausomybe. Suvokiame, kad niekas negali visiškai atstoti palaimingų gyvenimo šeimoje ryšių.“¹

„Pagirkite savo vaiką ir apkabinkite; dažniau sakykite „myliu tave“, visada padėkokite jam. Niekada neleiskite, kad problemos sprendimas taptų svarbesnis už meilę žmogui. Draugai išvyksta, vaikai užauga, mylimieji numiršta. Taip lengva kitus laikyti savaime suprantamu reiškiniu, kol vieną dieną jie išeina iš mūsų gyvenimo ir mes liekame su jausmais „o jeigu būčiau“ ir „jeigu tik“ …

Mėgaukimės gyvenimu, džiaukimės šia kelione ir dalinkimės meile su draugais ir šeima. Vieną dieną mums pasibaigs rytojai. Neatidėliokime to, kas svarbiausia.“²

„Broliai, elkimės su savo žmonomis kilniai ir pagarbiai. Jos yra amžinos mūsų bendražygės. Seserys, gerbkite savo vyrus. Jiems reikia gero žodžio. Jiems reikia draugiškos šypsenos. Jiems reikia šiltų tikrosios meilės ženklų. …

Gimdytojams sakau: rodykite vaikams meilę. Jūs žinote, kad juos mylite, bet padarykite, kad ir jie tai žinotų. Jie yra tokie brangūs. Pasakykite jiems tai. Rūpindamiesi kasdieniais jų poreikiais ir susidūrę su neišvengiamais gimdytojų sunkumais šaukitės Dangiškojo Tėvo pagalbos. Juos auklėjant jums reikia išminties, pranokstančios jūsiškę.“³

„Jūs, gimdytojai, – reikškite meilę savo vaikams. Melskitės už juos, kad jie galėtų atsilaikyti prieš pasaulio blogį. Melskitės, kad jie galėtų augti tikėjimu ir liudijimu. Melskitės, kad jie galėtų gyventi gerumo ir tarnavimo kitiems gyvenimą.

Vaikai, tegul jūsų gimdytojai žino, kad mylite juos. Tegul jie žino, kokie esate dėkingi jiems už viską, ką jie padarė ir daro dėl jūsų.“⁴

„Tai, kas svarbiausia, beveik visada susiję su mus supančiais žmonėmis. Dažnai manome, kad jie patys turėtų žinoti, kaip stipriai juos mylime. Bet niekada neturime taip manyti – turime jiems tai išreikšti. Viljamas Šekspyras rašė: „Kas neparodo savo meilės, tas nemyli.“ Niekada nesigailėsime išsakytų malonių žodžių ar parodyto švelnumo. Atvirkščiai – gailėsimės, jei savo santykiuose su tais, kurie mums yra svarbiausi, to nedarysime.“⁵

„Tegul mūsų šeimos ir namai būna kupini meilės: meilės vienas kitam, meilės Evangelijai, meilės savo artimui ir meilės Gelbėtojui. Dėl to dangus bus truputį arčiau žemės.

Padarykime savo namus šventove, į kurią mūsų šeimos nariai visada norėtų sugrįžti.“⁶

„Kadangi šiuolaikiniame pasaulyje šeima yra puolama ir daugelis dalykų, ilgą laiką laikytų šventais, yra išjuokiami, mes prašome Tavęs, o Tėve, sustiprinti mus, kad galėtume įveikti sunkumus, su kuriais susiduriame, idant galėtume tvirtai stovėti už tiesą ir teisumą. Tegul mūsų namai bus ramybės, meilės ir dvasingumo uostai.“⁷