Nutariau patikrinti Moronio pažadą

Prieš keletą metų savo draugo namuose sutikau du tvarkingai apsirengusius vaikinus, kurie prisistatė esą pastarųjų dienų šventųjų misionieriai. Man atrodė keista, kad jie atvažiavo visą tą kelią į Italiją vien tam, kad atverstų žmones, kurie ir taip tikėjo Gelbėtoją.

Vėliau pasikviečiau juos į savo namus. Pasakiau : „Jei norite, galite mane aplankyti kaip turistai. Bet negalvokite, kad pakeisiu tikėjimą.“

Kai kitą vakarą susitikome, misionieriai kalbėjo apie Mormono Knygą. Man pasirodė keista, kad apie ją negirdėjau anksčiau. Pasikviečiau juos dar kartą, bet antrojo apsilankymo metu mano žmona Ana Marija nusprendė, kad jie yra keistuoliai, ir vidury pokalbio paprašė juos išeiti. Misionieriai ir man atrodė kiek keistoki, bet, smalsaudamas, ką jie nori pasakyti, aš ir toliau su jais susitikinėjau.

Vieną vakarą Ana Marija grįžusi namo išgirdo mus besikalbančius apie amžinąją santuoką. Kadangi ji labai susidomėjo, nusprendėme pokalbį kartu pradėti iš naujo. Ji gerai pažinojo Raštus ir visada turėjo ilgą klausimų sąrašą. Į kai kuriuos jos klausimus vyresnieji atsakė iš karto. Kad atsakytų į kitus, jie turėjo pareiti namo ir pastudijuoti. Kiekvieną savaitę jie sugrįždavo su atsakymais, bet Ana Marija jau būdavo paruošusi kitą klausimų sąrašą.

Netrukus po tų pokalbių Ana Marija mane nustebino paprašiusi leidimo krikštytis. Pasakiau jai, kad neturiu nieko prieš, jeigu ji tikrai atsivertė. 1995 m. kovo 5 dieną dalyvavau jos krikšte ir ten mėgavausi nuostabiu jausmu.

Aš ir toliau daug skaičiau apie Bažnyčią, o misionieriai mane drąsino. Galiausiai nusprendžiau patikrinti Moronio pažadą (žr. Moronio 10:4–5). Norėjau sužinoti, ar Mormono Knyga tikrai atėjo iš Dievo, ar tai tik dar vienas gražus romanas.

Kai vieną 1995 metų birželio dieną namuose buvau vienas, atsiklaupiau šalia lovos kojūgalio ir Dangiškąjį Tėvą paklausiau: „Ar Mormono Knyga yra tikra, ir jei tikra, kada turėčiau pasikrikštyti?“ Staiga širdimi ir protu pajutau aiškų balsą, sakantį man: „Mormono Knyga yra tikra.“ Jau aiškiai žinojau, kada pasikrikštyti. Po savaitės vėl pasimeldžiau ir vėl gavau tą patį atsakymą. Mano širdis netvėrė džiaugsmu. Supratau, kad Dievas kalbėjo man: Mormono Knyga yra įkvėpta Dievo ir Džozefas Smitas buvo tikras pranašas.

Galiausiai, praėjus pusantrų metų po mano pirmojo susitikimo su misionieriais, 1995 metų rugsėjo 17 dieną aš žengiau į krikšto vandenis. Netrukus Bažnyčia susidomėjo ir mūsų dukra Aba Čiara. Ji irgi pasikrikštijo. 1997 metų sausį mūsų šeima buvo užantspauduota Šveicarijos Berno šventykloje.

Mes žinome, kad tai yra tikroji Bažnyčia, kurią per pranašus ir kunigystę valdo Jėzus Kristus. Esame dėkingi Viešpačiui už Jo meilę, už pas mus atvestus misionierius ir už Evangelijos pažinimą.