2011
Sawv hauv tej Qhov Chaw Dawb Huv
November 2011


Sawv hauv tej Qhov Chaw Dawb Huv

Txoj kev nrog Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej—sib txuas lus kuj hais txog peb tej kev thov Vajtswv thiab Nws txoj kev tshwm sim—rau peb tseem ceeb heev kom pab tau peb nyiaj mus dhau tej kev cua daj cua dub hauv lub neej no.

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, tag kis no peb twb hnov tej zaj xov zoo kawg nkaus thiab kuv xav qhuas txhua tus uas tau koom txoj kev sib ntsib no. Peb haj yam zoo siab vim hais tias Txwj Laug Robert D. Hales rov qab nrog peb sib koom ua ke dua thiab nws xis nyob me ntsis. Bob, peb hlub koj mog.

Thaum kuv ntsuam xav seb tag kis no kuv yuav hais li cas rau nej, kuv tau kev tshoov siab los qhia kuv tej kev xav thiab ib co tswv yim uas kuv xav tias tsim nyog kuv yuav hais. Kuv thov kom Vajtswv yuav coj kuv kev thaum kuv hais tej lus no.

Nim no kuv twb nyob hauv ntiaj teb no tau 84 xyoos los lawm. Kom nej to taub me ntsis, kuv yug los tib xyoo uas Charles Lindberg ua thawj tus neeg uas tsav dav hlau nws tus kheej ntawm New York mus rau Paris yog ib lub dav hlau uas muaj ib lub cav thiab txaus ib tug neeg zaum hauv xwb. Hauv 84 xyoos ntawd ntau yam twb hloov hlo. Tib neeg twb ya mus rau saum lub hli rov qab los. Tiag tiag mas, tej yam uas yav tas los lawm tib neeg xav tias yog tej txuj ci uas muaj tsis tau peb twb pom muaj lawm tiag. Thiab vim muaj li ntawd, peb pom hais tias muaj tej txuj ci tshiab txhua txhua hnub uas tej thaum peb los caum qab tsis tau—peb ib txhia yeej caum tsis tau li. Rau peb cov uas nco qab cov xov tooj uas yus kiv cov naj npawb thiab cov tshuab ntaus ntawv, tej txuj ci uas peb niaj hnub pom yeej ua rau peb xav tsis thoob kiag li.

Thiab peb pom hais tias tib neeg txoj kev xav tias yam twg Tej yam uas thaum ub tib neeg xav tias tsis tsim nyog ua thiab yog tej yam tsis ncaj ncees tas sim no ces tib neeg xav tias tej ntawd yog tej yam zoo ua xwb.tsim txiaj thiab yam twg tsis tsim txiaj pheej pauv ceev npaum li no thiab.

Tsis ntev tas los lawm kuv nyeem hauv daim ntawv xov xwm Wall Street Journal ib zaj uas teb chaws As Kiv cov neeg Yudais ib tug xib hwb hu ua Jonathan Sacks sau. Nws sau ntau yam thiab kuj sau hais tias: “Thaum xyoo 1960 tawm txhua haiv neeg tim Sab Ntuj Tim Sab Hnub Poob tau kho lawv tej kev cai coj, thiab tib neeg tau pib tso txoj kev tswj yus tus kheej tseg. Pawg nkauj Beatles tau hu nkauj hais tias, yus tsuas xav tau kev hlub xwb. Tib neeg tau pib tso Neeg Yudais thiab Neeg Ntseeg Yexus tej kev cai tseg. Ces sawv daws pib ntseeg hais tias: Cia li ua tej yam raws li koj lub siab nyiam xwb. Tau muab Kaum Nqi Kev Cai rov qab sau dua ua Kaum Qhov Tswv Yim Uas Zoo ua xwb.”

Xib Hwb Sacks yws ntxiv hais tias:

“Peb tab tom tso peb tej kev cai coj pov tseg sai npaum li qhov uas peb siv peb cov nyiaj txiag. …

“Muaj tej qhov chaw loj heev hauv ntiaj teb no uas txoj kev teev ntuj yog ib qho ntawm yav tas los lawm xwb thiab tsis muaj ib co neeg uas kam sawv los tawm tsam tej kev ntseeg uas hais tias yuav los, cia li siv nyiaj, hnav los, cev rau sawv daws saib, vim tsim nyog koj ua li ntawd. Lawv txoj xov hais tias kev tsim txiaj yog ib yam rau yav thaum ub, txoj kev ua zoo yog rau cov neeg uas qaug zog xwb, thiab tsuas txib sawv daws hais tias ‘Tsis txhob cia neeg pom koj tej kev txhaum xwb.’”1

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, tu siab kawg vim qhov no yeej piav txog coob leej hauv peb lub ntiaj teb no. Peb puas yuav cia li tsa tes hlo thiab nyoo es xav tias peb yuav ua li cas thiaj ua tau neej nyob hauv ib lub ntiaj teb zoo li no? Tsis tau li. Muaj tseeb tiag, peb muaj Yexus Khetos txoj moo zoo hauv peb lub neej, thiab peb paub hais tias kev tsim txiaj tsis yog ib yam ntawm yav thaum ub xwb, peb muaj ib lub paj hlwb zoo uas yuav coj peb kev, thiab peb yuav tsum lav ris tej yam peb ua.

Txawm tias lub ntiaj teb twb hloov hlo los, Vajtswv tej kev cai nyob ruaj nrees. Tej ntawd tsis tau pauv; tej ntawd yeej yuav tsis hloov. Kaum Nqi Kev Cai yeej yog—cov lus txib kiag. Yeej tsis yog cov tswv yim zoo ua xwb. Niaj hnub no tej kev cai ntawd tseem ceeb npaum lub sij hawm uas Vajtswv tau muab rau ib Tsoom Haiv Neeg Ixayees. Yog tias peb ua tib zoo mloog ces, peb yuav hnov Vajtswv lub suab hu niaj hnub nim no rau peb hais tias:

“Tsis txhob pe lwm tus vajtswv, tiam sis pe kuv tib leeg xwb

“Nej yuav tsum tsis txhob puab mlom rau nej. …

“Tsis txhob muab kuv lub npe mus hais ua dog ua dig. …

“Nco ntsoov hnub caiv, ceev nws kom dawb huv. …

“Nej yauv tsum hwm nej niam nej txiv. …

“Tsis txhob tua neeg.

“Tsis txhob deev luag poj niam luag txiv.

“Tsis txhob ua tub sab.

“Tsis txhob ua tim khawv tsis tseeb. …

“Tsis txhob ntshaw luag tej.”2

Peb txoj kev cai coj yeej nyob ruaj khov; peb muab pauv tsis tau. Yus tsis nrhiav hauv Kaum Nqi Kev Cai xwb tiam sis kuj nyob hauv tej lus uas tus Cawm Seej hais qhia saum Roob thaum Nws tseem nyob hauv ntiaj teb no. Yus nrhiav tau hauv tag nrho Nws tej lus qhuab qhia. Yus nrhiav tau hauv tej lus qhia uas peb niaj hnub hnov ua lus tshwm sim.

Peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej zoo tib yam nkaus nag hmo, hnub no thiab tas mus ib txhis li. Tus Yaj Saub Maumoos qhia peb tias Vajtswv “yog tus uas tsis txawj hloov mus ib txhiab ib txhis li.”3Nyob hauv lub ntiaj teb no uas zoo nkaus li txhua yam tsav ib sij pauv, qhov uas Nws nyob ruaj nrees yog ib yam uas peb vam tau, yog ib yam uas yuav pab peb nyob ruaj khov thiab tsis raug xwm txheej, thiab tsis mus nyob hauv tej qhov chaw uas peb tsis tau mus txog dua.

Tej thaum nej yuav ntsia lwm tus neeg hauv ntiaj teb no thiab yuav xav tias lawv muaj kev lom zem dua nej. Nej ib txhia yuav xav tias txoj kev cai coj hauv lub Koom Txoos tsuas tswj kav nej xwb. Tiam sis, kuv cov kwv tij thiab cov muam, kuv tshaj tawm rau nej tias tsis muaj ib yam dab tsi uas coj tau kev zoo siab los rau hauv peb lub neej los sis kev thaj yeeb nyab xeeb ntau npaum li tus Ntsuj Plig uas peb txais thaum peb raws tus Cawm Seej qab thiab ceev cov lus txib. Tus Ntsuj Plig nyob tsis tau nrog peb yog peb ua tej yam uas tib neeg ntiaj teb ua. Tus Thwj Tim Pov Lauj qhia qhov tseeb hais tias: “Tus uas tsis muaj Vaj Ntsuj Plig, tus ntawd yeej tsis tau txais tej uas Vajtswv tus Ntsuj Plig pub, rau qhov lawv pom hais tias tej ntawd tsis muaj qab hau dab tsi, thiab lawv tsis to taub txog tej ntawd, rau qhov lawv tsis muaj Vaj Ntsuj Plig lawv thiaj tsis to taub tej ntawd.”4Lo lus uas hais tias tsis muaj vaj ntsuj plig hais txog peb ib tug neeg twg los tau yog tias peb cia peb tus kheej ua neeg zoo li ntawd.

Peb yuav tsum xyuam xim hauv lub ntiaj teb no uas twb txav lawm deb ntawm tej yam hais txog ntawm sab ntsuj plig. Peb yuav tsum muab txhua yam uas tsis haum peb tej kev cai tso pov tseg kiag, yuav tsum tsis txhob tso yam uas peb ntshaw tshaj plaws tseg: uas yog txoj sia nyob mus ib txhis hauv Vajtswv lub nceeg vaj. Tej thaum tej kev cua daj cua dub tseem los nplawm peb, vim tej ntawd yog tej yam uas peb yeej yuav raug hauv lub neej no. Tiam sis, peb haj yam yuav muaj zog tiv tej ntawd, kawm los ntawm tej ntawd, thiab kov yeej tej ntawd yog tias txoj moo zoo nyob hauv nruab plawv peb lub siab thiab tus Cawm Seej txoj kev hlub nyob rau nraim hauv peb lub siab thiab. Tus yaj saub Yaxayas tshaj tawm hais tias, “Thaum ntawd txhua tus yuav ua ncaj ua ncees, yuav muaj kev thaj yeeb thiab nyob kaj siab lug mus ib txhis.”5

Xwv kom peb yuav nyob tau hauv lub ntiaj teb tiam sis tsis txhob ua neeg ntiaj teb, peb yuav tsum nrog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej sib txuas lus thaum peb thov Vajtswv. Nws xav kom peb yuav ua li no; Nws yeej yuav teb peb cov lus thov. Tus Cawm Seej ntuas peb, raws li sau tseg hauv 3 Nifais, tshooj 18, hais tias “nej yuav tsum saib xyuas thiab thov Vajtswv tas mus li nyob tsam nej yuav nkag tau mus rau hauv txoj kev dag ntxias; vim Dab Ntxwg Nyoog xav tau nej …

“Yog li ntawd nej yuav tsum thov Leej Txiv los ntawm kuv lub npe tas mus li;

“Thiab txawm yog dab tsi uas nej yuav thov Leej Txiv los ntawm kuv lub npe, uas yog qhov yog, cia siab ntsoov tias nej yuav tau txais, saib seb nws yeej yuav raug muab rau nej.”6

Kuv twb sib zog ua hauj lwm khwv tau nyiaj es twb tseg tau tsib daus las lawm. Nov yog thaum lub caij Muaj Kev Txom Nyem Ntau Heev, es tsib daus las yog ntau kawg li—haj yam ntau rau ib tug tub hluas uas muaj 12 xyoos xwb. Kuv muab tag nrho kuv cov npib nyiaj uas yog tsib daus las rau kuv txiv, ces nws txawm muab ib daim $5 daus las rau kuv. Kuv paub tias kuv npaj siab xav yuav ib yam dab tsi tiam sis tau ntau ntau xyoo es tsam no kuv tsis nco qab tias kuv yuav siv tsib daus las ntawd yuav dab tsi. Kuv tsuas nco qab ntsoov hais tias cov nyiaj ntawd tseem ceeb npaum li cas rau kuv.

Lub sij hawm ntawd peb tsis muaj lub dab ntxhua khaub ncaws, ces txhua lim piam kuv niam yuav xa peb cov ris tsho rau lawv ntxhua. Tom qab ob peb hnub, ces lawv mam li xa ib tawb khaub ncaws uas “tseem ntub” rov qab los, ces Niam mam li dai khaub ncaws nram qab qhav lim cua kom qhuav.

Kuv tau ntim tsib daus las ntawd hauv kuv hnab ris, thiab tam li nej xav, twb xa kuv lub ris ntawd rau lawv ntxhua khaub ncaws lawm. Tej zaum nej paub hais tias tau muaj li cas, kuv lub ris ntawd twb mus tom qhov chaw ntxhua khaub ncaws es daim nyiaj ntawd tseem nyob hauv kuv lub hnab ris. Thaum kuv paub tias muaj xwm dab tsi lawm, kuv pib txhawj heev. Kuv paub tias lawv ib sij kuaj tej hnab ris ua ntej lawv ntxhua cov khaub ncaws. Kuv tau xav tias yog tias lawv nrhiav tsis pom kuv cov nyiaj thiab lawv khaws yuav ces, nyaj thaum lawv muab ntxhua ces daim tsib daus las yuav poob los thiab tus neeg ntxhua khaub ncaws yuav tsis paub tias yog leej twg li ces yuav xa rov qab tsis tau, yog tias nws tsis khaws twj ywm xwb. Ces kuv xav tias yeej yuav tsis pom kuv tsib daus las dua li—kuv niam twb lees paub li ntawd thiab thaum kuv qhia nws tias kuv tsis nco qab tias kuv tau ntim cov nyiaj hauv kuv hnab ris.

Kuv xav tau cov nyiaj ntawd; kuv toob kas cov nyiaj ntawd; kuv twb sib zog ua hauj lwm khwv cov nyiaj ntawd. Kuv paub tias tsuas muaj ib yam ua kuv ua tau. Thaum kuv nyuaj nyuaj siab ntawd kuv thiaj li tau xav txog kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab tau taij thov kom Nws yuav saib xyuas kuv cov nyiaj hauv kuv hnab ris txog thaum rov qab los txog peb lub tsev.

Kuv tos ob hnub ntev kawg, ces lub tsheb yuav xa peb cov khaub ncaws rov qab, kuv tau zaum ntawm qhov rais tos. Thaum lub tsheb los txog, kuv lub siab dhia ceev kawg. Thaum peb tau tawb khaub ncaws ntub ntub ntawd, kuv tau tsawv nkaus kuv lub ris thiab khiav mus rau kuv txaj. Kuv txhais tes tshee hnyo thaum kuv tshawb hauv lub hnab ris. Thaum xub thawj kuv tsis pom dab tsi, ces kuv xav tias twb xiam lawm lauj. Ces kuv cov ntiv tes txawm xuas tau ib daim tsib daus las uas ntub tas. Thaum kuv tshem ntawm hnab ris los, kuv txawm zoo siab kawg nkaus. Kuv tau thov kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej ua nws tsaug, vim kuv paub tias Nws twb teb kuv zaj lus thov lawm.

Txij thaum ntawd Vajtswv tau teb kuv ntau zaj lus thov. Tsis muaj ib hnub twg uas kuv tsis tau nrog kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej sib tham thaum kuv thov Vajtswv. Nws yog ib txoj kev sib raug zoo uas kuv saib rau nqi heev—ib yam uas yog tias kuv tsis muaj, ces kuv twb tau poob zoo lawm. Yog tias tas sim no koj tsis nrog koj Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej sib raug zoo, ces kuv thiaj yaum kom koj yuav sib zog ua li ntawd. Thaum koj ua li no, koj thiaj yuav tau Nws txoj kev tshoov siab thiab kev coj qhia hauv koj lub neej—uas yog ib yam uas peb txhua tus xav tau yog tias peb yuav tu tau peb sab ntsuj plig thaum peb tseem ua neej nyob hauv ntiaj teb no. Tej kev tshoov siab thiab kev coj qhia no yog tej yam khoom plig uas Nws muab pub dawb rau peb yog tias peb cia li thov kom muaj. Tej no muaj nuj nqi ntau npaum li cas tiag!

Kuv yeej muaj siab mos siab muag thiab muaj kev ris txiaj thaum kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej nrog kuv sib txuas lus thaum Nws tshoov kuv lub siab. Kuv twb kawm seb tej kev tshoov siab ntawd zoo li cas, kuv yeej tso siab rau tej kev tshoov siab thiab ua raws li tej kev tshoov siab. Muaj ntau ntau zaus uas kuv tau tej kev tshoov siab. Kuv xav piav txog ib zaug thaum lub Yim Hli Ntuj xyoo 1987 thaum peb tab tom muab lub Tuam Tsev hauv Frankfurt Germany fij tseg. Thawj Tswj Hwm Ezra Taft Benson tau nrog peb nyob thawj ob peb hnub uas muab fij tseg tiam sis twb rov qab mus tsev lawm, ces kuv thiaj li los coj kav tej kev sib ntsib uas seem tshuav ntawd.

Hnub Saturday peb muaj ib tuas rau cov mej zeej Dutch uas nyob hauv koog chaw rau lub Tuam Tsev Frankfurt. Kuv paub ib tug thawj coj zoo uas tuaj tim Netherlands tuaj, nws hu ua Tij Laug Peter Mourik. Ua ntej pib tuas ntawd, kuv tau kev tshoov siab uas hais tias kuv yuav tau thov Tij Laug Mourik los hais lus rau cov mej zeej Dutch hauv tuas ntawd, muaj tseeb tiag, nws yuav tsum ua thawj thawj tus neeg uas hais lus. Kuv tsis tau pom nws tag kis ntawd hauv lub tuam tsev, ces kuv thiaj tau cev ib daim ntawv rau Txwj Laug Carlos E. Asay, uas yog tus Thawj Tswj Hwm rau Cheeb Tsam ntawd, uas nug seb Peter Mourik puas koom kev sib ntsib no. Thaum kuv tab tom sawv los pib txoj kev sib ntsib ntawd, kuv tau Txwj Laug Asay ib daim ntawv uas hais tias Tij Laug Mourik tsis tau tuaj koom, tias nws muaj dua lwm txoj hauj lwm ua, thiab tias nws npaj siab yuav tuaj koom txoj kev sib ntsib muab lub tuam tsev fij tseg tag kis nrog tej ceg txheem ntseeg rau cov tub rog.

Thaum kuv sawv ntawm lub sam thiaj tos txais sawv daws thiab qhia seb yuav ua li cas, kuv rov qab tau kev tshoov siab dua kom kuv qhia tias Peter Mourik yuav yog thawj tus neeg uas yuav hais lus rau peb. Kuv lub paj hlwb hais kom txhob ua li no, vim Txwj Laug Asay twb qhia kuv tias Tij Laug Mourik yeej tsis nyob hauv lub tuam tsev li. Tiam sis kuv tso siab rau txoj kev tshoov siab ntawd, ces kuv hais tias pawg nkauj yuav hu nkauj, ces yuav muaj ib tug neeg los thov Vajtswv, thiab hais tias Tij Laug Peter Mourik yuav yog thawj tus neeg uas yuav los hais lus rau peb mloog.

Thaum kuv rov los zaum, kuv ntsia Txwj Laug Asay thiab pom tias nws txhawj kawg nkaus li.Yav tom qab ntawd nws qhia kuv tias thaum uas kuv hais tias Tij Laug Mourik yuav yog thawj tus neeg los hais lus, nws ntseeg tsis tau li. Nws hais tias nws paub tias kuv twb tau nws daim ntawv lawm thiab twb nyeem los lawm, ces nws thiaj tsis paub yog vim li cas kuv thiaj yuav hais tias Tij Laug Mourik yuav los hais lus, vim kuv twb paub tias nws tsis nyob hauv lub tuam tsev li.

Thaum peb ua li no, Peter Mourik twb nyob hauv ib txoj kev sib ntsib hauv cheeb tsam ntawd lub hoob kas hauv lub zos Porthstrasse. Thaum lawv tab tom sab laj ntawd, nws cia li tig mus nug Txwj Laug Hawkes, uas yog ib tug Thawj Coj rau Koog Chaw ntawd hais tias, “Koj xa tau kuv mus txog lub tuam tsev sai npaum li cas?”

Txwj Laug Hawkes, uas yog neeg tsav tsheb nrawm heev teb hais tias, “Kaum na this thiaj txog mas! Tiam sis vim li cas koj thiaj xav mus rau lub tuam tsev?”

Tij Laug Mourik teb hais tias nws tsis paub vim li cas nws yuav tau mus rau lub tuam tsev tiam sis nws tsuas paub tias nws yuav tsum mus kom txog sai. Ces tas sim ntawd nkawd tau sawv kev mus rau lub tuam tsev.

Thaum hu nkauj, kuv ntsia ib ncig, vim kuv xav tias nyaj kuv yuav pom Peter Mourik. Kuv tsis pom li. Tsis paub yog vim li cas, tiam sis, kuv tsis txhawj li. Kuv twb tau kev nplij siab hais tias txhua yam yeej yuav zoo.

Tij Laug Mourik nkag los hauv lub tuam tsev lub qhov rooj thaum tab tom xaus zaj lus thov Vajtswv, es tseem tsis paub yog vim li cas nws tau tuaj. Thaum nws taug kev nrawm nroos los, nws pom kuv daim duab hauv lub TV thiab hnov kuv hais tias, “Tas sim no peb zoo siab vim peb yuav mloog Tij Laug Peter Mourik cov lus.”

Txwj Laug Asay xav tsis thoob kiag li, vim thaum ntawd Peter Mourik nkag kiag los hauv chav tsev ntawd thiab tau los rau pem lub sam thiaj.

Tom qab txoj kev sib ntsib ntawd, kuv tau nrog Tij Laug Mourik tham es piav seb tau muaj xwm dab tsi ua ntej nws los hais lus. Kuv twb xav ntau ntau txog txoj kev tshoov siab uas kuv thiab Tij Laug Peter Mourik ob leeg tau txais hnub ntawd. Qhov ntawd yog ib qho tim khawv rau kuv hais tias peb yuav tsum coj peb lub neej zoo kom peb yuav tsim nyog tau kev tshoov siab thiab tso siab rau kev tshoov siab—thiab ua raws li peb raug txib kom ua—thaum peb txais ntawd. Kuv paub tseeb hais tias hnub ntawd tus Tswv xav kom cov neeg uas nyob hauv txoj kev sib ntsib muab lub Tuam Tsev Frankfurt fij tseg yuav hnov Nws tus tub qhe Tij Laug Peter Mourik zaj lus tim khawv.

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, txoj kev sib txuas lus nrog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej—kuj hais txog kev thov Vajtswv thiab Nws txoj kev tshoov peb lub siab—yog ib yam peb yuav tsum ua kom peb thiaj tiv tau tej kev cua daj cua dub thiab kev sim siab hauv lub neej no. Tus Tswv caw peb hais tias, “Yog peb los nyob ze ntawm Nws ces Nws yuav los nyob ze nrog peb. Peb yuav tsum rau siab nrhiav Nws ces peb yeej yuav nrhiav tau.”7Thaum peb ua li no, peb thiaj yuav hnov Nws tus Ntsuj Plig hauv peb lub neej, uas yuav pab peb muaj lub siab xav ua thiab muaj siab loj sawv muaj zog zis ua qhov ncaj ncees thiab—yuav “sawv … hauv tej qhov chaw dawb huv, thiab yuav tsis txav mus li.”8

Thaum txhua yam uas nyob ntawm peb ib ncig pheej ib sij pauv thiab tib neeg tej kev cai coj peb ploj mus rau tej yam tsis zoo, thov kom peb yuav nco qab ntsoov tus Tswv lo lus cog tseg rau cov neeg uas tso siab plhuav rau Nws hais tias: “Nej tsis txhob ntshai, rau qhov kuv nrog nraim nej, kuv yog nej tus Vajtswv, nej tsis txhob poob siab; Kuv yuav pab nej thiab txhawb kom nej muaj zog, kuv sab tes xis yuav puag rawv nej.”9

Yog ib lo lus cog tseg zoo kawg nkaus! Thov kom peb yuav tau txoj koob hmoov no, kuv thov kom muaj li no los ntawm peb tus Tswv thiab tus Cawm Seej, Yexus Khetos, lub npe uas dawb ceev, amees.