Būti dėkingiems – tai pasirinkimas

Mūsų Tėvas Danguje įsako mums būti visame kame dėkingiems (žr. 1 Tesalonikiečiams 5:18) ir reikalauja, kad dėkotume už gaunamas palaimas (žr. DS 46:32). Žinome, kad visi Jo įsakymai skirti tam, kad atneštų mums laimę, ir taip pat žinome, kad įsakymų laužymas veda į nelaimingumą.

Taigi, kad būtume laimingi ir išvengtume nelaimingumo, turime turėti dėkingą širdį. Savo gyvenime esame pastebėję ryšį tarp dėkingumo ir laimės. Visi norėtume jausti dėkingumą, bet nėra lengva per gyvenime pasitaikančius išbandymus būti nuosekliai visame kame dėkingiems. Gyvenime pasitaiko ligų, nusivylimų ir mylimųjų netekčių. Širdgėlos apimti sunkiai pastebime savo palaimas, sunku išreikšti dėkingumą už tuos palaiminimus, kuriuos Dievas yra mums paruošęs ateityje.

Suskaičiuoti savo palaimas yra sunku, nes gera esame linkę priimti kaip savaime suprantamą dalyką. Tik netekę pastogės, maisto ar draugų ir šeimos šilumos galiausiai suprantame, kokie dėkingi už visą tai turėjome būti.

Bet kartais sunkiausia būti pakankamai dėkingiems už šias didžiausias gautas dovanas: Jėzaus Kristaus gimimą, Jo Apmokėjimą, prisikėlimo pažadą, galimybę mėgautis amžinuoju gyvenimu su savo šeimomis, Evangelijos ir kunigystės su visais jos raktais sugrąžinimą. Tik Šventosios Dvasios padedami galime pajausti, ką šios palaimos reiškia mums ir mūsų mylimiesiems. Tik tada galėsime viltis būti dėkingi visame kame ir savo nedėkingumu neįžeidinėti Dievo.

Jei esame užklupti sunkumų, turime per maldą prašyti Dievo, kad Jis Šventosios Dvasios galia padėtų mums aiškiai pamatyti savo palaimas. Dvasios galia Jis padės mums atpažinti ir būti dėkingiems už tas palaimas, kurių neįvertiname. Man labiausiai padėdavo, kai maldoje Dievo prašydavau: „Ar galėtumei mane nukreipti pas tą žmogų, kuriam Tu nori padėti?“ Padėdamas Dievui laiminti kitus aiškiau pamačiau savo paties palaimas.

Kartą į mano maldą buvo atsakyta per anksčiau nepažinotą porą, kuri pakvietė mane nuvykti į ligoninę. Ten pamačiau mažytę mergaitę – ji galėjo tilpti mano rankoje. Per savo trumpą kelių savaičių gyvenimą ji jau buvo kelis kartus operuota. Gydytojai gimdytojams pasakė, kad šio mažo Dievo vaikelio išgyvenimui prireiks dar sudėtingesnės širdies ir plaučių operacijos.

Gimdytojai manęs paprašė suteikti kūdikiui kunigystės palaiminimą. Aš jį suteikiau. Palaiminime buvo pažadėta, kad kūdikio gyvenimas bus pratęstas. Bet per šį palaiminimą labiau buvau palaimintas aš pats – dėkingesne širdimi.

Tėvo padedami visi galime pasirinkti jausti didesnį dėkingumą. Kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, galime prašyti Jo, kad padėtų mums aiškiau pamatyti savo palaimas. Tą dieną aš labiau nei bet kada anksčiau jaučiau dėkingumą už savo paties širdies ir plaučių darbą. Važiuodamas namo dėkojau už aiškiau matomas mano vaikams stebuklingai išlietas Dievo bei juos supančių gerų žmonių gerumo palaimas.

Labiausiai pajutau dėkingumą už tai, kad pastebėjau, kaip Apmokėjimas veikia tiek tų sunerimusių gimdytojų gyvenime, tiek ir mano paties gyvenime. Mačiau, kaip jų veiduose nušvito viltis ir tyra Kristaus meilė – net tuomet, kai juos ištiko toks baisus išbandymas. Taip pat pajutau, kad ir jūs galite tai pajausti, jei prašysite Dievo jums apreikšti, kad Apmokėjimas leidžia pajausti viltį ir meilę.

Visi galime pasirinkti maldoje dėkoti ir prašyti Dievą nukreipti mus ten, kur per Jį padėtume kitiems. Tai ypač aktualu šiam metui, kuomet švenčiame Gelbėtojo gimimą. Dievas Tėvas davė Savo Sūnų, o Jėzus Kristus mums davė Apmokėjimą – visų didžiausią dovaną (žr. DS 14:7).

Dėkojimas maldoje mums gali padėti įžvelgti šių palaimų didingumą bei visas kitas mūsų palaimas ir tokiu būdu įgyti dėkingesnės širdies dovaną.