Raginkite juos melstis

Vaikystėje melstis mokiausi iš savo tėvų pavyzdžio. Iš pradžių Dangiškąjį Tėvą įsivaizdavau kažkur labai toli. Augant mano maldos keitėsi. Mintyse Dangiškąjį Tėvą pradėjau matyti esantį šalimais, apsuptą skaisčios šviesos ir tobulai mane pažįstantį.

Visa tai pasikeitė tuomet, kai įgijau tvirtą liudijimą, kad Džozefo Smito pasakojimas apie nutikimą, įvykusį 1820 metais Mančesteryje, Niujorko valstijoje, yra tikras:

„Tiesiai virš savo galvos išvydau šviesos stulpą, skaistesnį už saulę, kuris tolygiai leidosi, kol nusileido ant manęs.

Vos tik jis pasirodė, susivokiau esąs išvaduotas iš to priešo, kuris buvo mane sukaustęs. Kai šviesa buvo ant manęs, pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“ (Džozefas Smitas–Istorija 1:16–17.)

Tą gražią pavasario dieną Dangiškasis Tėvas buvo toje giraitėje. Jis pavadino Džozefą vardu. Jis pristatė prisikėlusį pasaulio Gelbėtoją kaip Savo „Mylimąjį Sūnų“. Kada ir kur besimelstumėte, būsite palaiminti dėl savo liudijimo apie šio šlovingo nutikimo tikrumą.

Tėvas, kuriam meldžiamės, yra šlovingas Dievas, kuris per Savo Mylimąjį Sūnų sukūrė pasaulius. Jis girdi mūsų maldas taip, kaip girdėjo Džozefo maldą, – taip aiškiai, lyg jos būtų kalbamos Jo akivaizdoje. Jis tiek mus myli, kad paaukojo Savo Sūnų būti mūsų Gelbėtoju. Per šią dovaną Jis suteikė mums galimybę įgyti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą. Per maldą Jo Sūnaus vardu Jis suteikia mums galimybę šiame gyvenime bendrauti su Juo taip dažnai, kaip to norime.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios kunigija turi šventą pavedimą „lankytis kiekvieno nario namuose ir raginti juos melstis balsu ir slaptoje“ (DS 20:47; kursyvas pridėtas).

Raginti melstis galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, galime liudyti apie tai, kad Dievas mums įsakė visada melstis, arba galime pasidalinti pavyzdžiais iš Raštų ir iš asmeninės patirties apie tai, kokie palaiminimai ateina po to, kai maldoje dėkojame, nuolankiai prašome ir klausiame. Pavyzdžiui, galiu paliudyti, jog žinau, kad Dangiškasis Tėvas atsako į maldas, kad į mano mintis atėjo patarimų ir paguodos žodžiai, kad Dvasios dėka žinau tuos žodžius buvus iš Dievo.

Kadangi tai patyrė Pranašas Džozefas Smitas, tai patirti galite ir jūs. Į širdingą maldą jis gavo tokį atsakymą:

„Mano sūnau, ramybė tavo sielai; pasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką;

ir tada, jei gerai tai ištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse.“ (DS 121:7–8.)

Tokį mylinčio Tėvo apreiškimą gavo Jo sūnus sunkių išbandymų valandą. Kiekvienas Dievo vaikas per maldą gali su Juo bendrauti. Joks raginimas melstis neturėjo man didesnio poveikio, kaip turėjo meilės ir šviesos pojūtis, atėjęs kaip atsakymas į nuolankias maldas.

Liudijimą apie bet kurį Dievo įsakymą gauname laikydamiesi to įsakymo (žr. Jono 7:17). Tai pasakytina ir apie įsakymą visada melstis balsu ir slaptoje. Kaip jūsų mokytojas ir draugas, pažadu, kad Dievas atsakys į jūsų maldas ir Šventosios Dvasios galia galėsite žinoti, kad atsakymai atėjo iš Jo.