2014
Geriausias metas sodinti medį
sausis 2014


2014 m. sausio mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia

Geriausias metas sodinti medį

Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas

Senovės Romoje Janas buvo žinomas kaip pradžių dievas. Dažnai jis būdavo vaizduojamas su dviem veidais – vienu, žiūrinčiu atgal į praeitį, ir kitu, žiūrinčiu pirmyn į ateitį. Kai kuriose kalbose pagal šį vardą pavadintas sausio mėnuo (pvz., January), nes metų pradžia buvo laikas apmąstyti ir planuoti.

Po tūkstančių metų daugelyje kultūrų visame pasaulyje tebesilaikoma tradicijos duoti naujametinius pažadus. Žinoma, pažadėti yra lengva – visai kas kita pažadus vykdyti.

Vienas žmogus, kuris buvo surašęs ilgą naujametinių pažadų sąrašą, buvo gana patenkintas savo pažanga. Jis galvojo: „Kol kas laikiausi dietos, nepraradau savitvardos, susilaikiau neišlaidavęs ir nė karto nesiskundžiau dėl kaimyno šuns. Bet šiandien yra sausio antroji ir ką tik suskambo žadintuvas, tad laikas keltis. Prireiks stebuklo, kad ir toliau laikyčiausi savo pažadų.“

Pradėti nuo pradžių

Naujoje pradžioje glūdi kažkokia nepaprasta viltis. Manau, kad vienu ar kitu metu visi mes norėjome pradėti nuo švaraus lapo.

Man patinka gauti naują kompiuterį su švariu kietuoju disku. Kurį laiką jis dirba be priekaištų. Bet dienoms ir savaitėms bėgant, įdiegus vis daugiau programų (kai kurias sąmoningai, kai kurias ne) galiausiai kompiuteris ima dirbti lėčiau ir tai, ką anksčiau darydavo greitai ir gerai, pradeda daryti vangiai. Kartais jis iš viso neveikia. Kartais, kai kietasis diskas prisipildo įvairiausių šiukšlių ir elektroninio laužo, net jo paleidimas gali tapti tikra kankyne. Kartais vienintelė išeitis yra kietąjį diską performatuoti ir pradėti viską iš naujo.

Žmonės taip pat gali prisipildyti baimių, abejonių ir slegiančios kaltės. Klaidos, kurias esame padarę (sąmoningai ir nesąmoningai), gali imti vis labiau slėgti mus, kol taps sunku vykdyti savo pareigas.

Padarius nuodėmę yra nuostabus performatavimo procesas, vadinamas atgaila, leidžiantis mums išvalyti savo kietąjį diską nuo to, kas slegia širdį. Evangelija, per stebuklingą ir gailestingą Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, rodo mums būdą apvalyti savo sielą nuo nuodėmių ir vėl tapti naujam, tyram ir nekaltam kaip vaikas.

Bet kartais mus stabdo ir užlaiko kiti dalykai, sukeliantys nevaisingas mintis ir veiksmus, trukdantys pradėti.

Ugdyti tai, kas mumyse geriausia

Nusistatyti tikslus yra verta. Žinome, kad mūsų Dangiškasis Tėvas turi tikslus, nes Jis yra pasakęs, kad Jo darbas ir šlovė yra „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Mozės 1:39).

Mūsų asmeniniai tikslai gali ugdyti tai, kas mumyse geriausia. Tačiau vienas iš dalykų, kuris žlugdo mūsų pastangas laikytis to, ką nusprendėme, yra delsimas. Kartais delsiame pradėti laukdami tinkamos akimirkos pradėti – pirmos naujų metų dienos, vasaros pradžios, kai būsime pašaukti vyskupu ar Paramos bendrijos prezidente, kai vaikai pradės lankyti mokyklą, kai išeisime į pensiją.

Jums nereikia pakvietimo, kad pradėtumėte siekti savo teisaus tikslo. Jums nereikia laukti leidimo tapti tokiam, koks turite tapti. Jums nereikia laukti pakvietimo tarnauti Bažnyčioje.

Kartais galime prarasti kelis gyvenimo metus laukdami, kad būtume išrinkti (žr. DS 121:34–36). Bet tai yra klaidinga prielaida. Jūs jau esate išrinkti!

Savo gyvenime esu praleidęs bemiegių naktų grumdamasis su klausimais, abejonėmis ar asmeninėmis širdgėlomis. Bet kad ir kokia tamsi būtų naktis, mane visada įkvepia mintis: ryte patekės saulė.

Kiekvieną naują dieną iš naujo kyla saulė – ne tik žemei, bet ir kiekvienam iš mūsų. O su nauja diena ateina ir nauja pradžia – galimybė vėl pradėti.

Kas, jeigu mums nepavyks?

Kartais mus sulaiko baimė. Galime baimintis, kad mums nepavyks, kad mums pavyks, kad mums bus nejauku, kad sėkmė mus pakeis ar kad ji pakeis mūsų mylimus žmones.

Taigi mes laukiame. Arba pasiduodame.

Kitas dalykas, kurį turime atminti nusistatydami tikslus, yra šis: beveik neabejotinai patirsime nesėkmių – bent jau netolimoje ateityje. Užuot nusivylę, galime iš to pasisemti stiprybės, nes šis supratimas pašalina spaudimą būti tobulam jau dabar. Jis iš anksto pripažįsta, kad vienu ar kitu metu pasirodysime esą netobuli. To žinojimas iš anksto sumažina nuostabą ir nusivylimą ištikus nesėkmei.

Kai tokiu būdu siekiame savo tikslų, nesėkmė neturi mūsų apriboti. Atminkite, kad net tuomet, jei mums nepavyks iš karto pasiekti savo aukščiausio trokštamo tikslo, būsime pažengę į jį vedančiame kelyje.

O tai svarbu – tai labai reikšminga.

Net jei nepasieksime savo finišo linijos, vien atkaklus tikslo siekimas padarys mus tobulesnius nei buvome iki tol.

Geriausias laikas pradėti yra dabar

Sena patarlė sako: „Geriausias metas pasodinti medį buvo prieš 20 metų. Antras geriausias metas – dabar.“

Žodyje dabar glūdi kažkas nepaprasto ir viltingo. Įkvepia tas faktas, kad jei pasirinksime nuspręsti dabar, nuo pat šios akimirkos galime žengti pirmyn.

Dabar yra geriausias laikas pradėti tapti žmogumi, kokiu galiausiai norėtume būti – ne tik po 20 metų, bet ir visą amžinybę.

Kaip mokyti pagal šią žinią

Prezidentas Uchtdorfas paaiškino, kad net nepasiekę savo tikslų, iš to „galime pasisemti stiprybės. Net jei nepasieksime savo finišo linijos, vien atkaklus tikslo siekimas padarys mus tobulesnius nei buvome iki tol.“ Paprašykite šeimos narius pasidalinti potyriais, per kuriuos jie daugiau išmoko iš proceso nei iš rezultato, pavyzdžiui, apie mokyklos baigimą ar apdovanojimo gavimą.