2014 m. gruodžio mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia
Pripildyti pasaulį Kristaus meilės
Galvodami apie Kalėdas dažnai galvojame apie dovanų davimą ir gavimą. Dovanos gali būti branginamos tradicijos dalis, bet jos gali ir atitraukti nuo paprastos ir kilnios šio meto dvasios bei nuo prasmingo mūsų Gelbėtojo gimimo minėjimo.
Iš savo patirties žinau, kad kukliausios Kalėdos gali būti labiausiai įsimintinos. Mano vaikystės dovanos, vertinant šių laikų standartais, buvo tikrai kuklios. Kartais gaudavau persiūtus marškinius arba pirštinių ar kojinių porą. Prisimenu vienas ypatingas Kalėdas, kai brolis man padovanojo paties išdrožtą medinį peilį.
Kad Kalėdos būtų prasmingos, nebūtinos brangios dovanos. Prisimenu istoriją, kuria pasidalino vyresnysis Glenas L. Radas, tarnavęs Septyniasdešimties nariu nuo 1987 iki 1992 metų. Prieš daugelį metų, vadovaudamas vyskupo sandėliui, Kalėdų išvakarėse iš kunigijos vadovo jis sužinojo apie neturtingą neseniai į miestą atsikrausčiusią šeimą. Apsilankęs jų mažame butelyje, jis rado jauną vienišą motiną su keturiais vaikais, jaunesniais nei 10 m.
Šeima buvo tokia neturtinga, kad Kalėdoms mama negalėjo nupirkti skanėstų ar dovanų savo vaikams – ji negalėjo nupirkti net eglutės. Pasikalbėjęs su ta šeima, brolis Radas sužinojo, kad trys mergaitės norėtų po lėlę ar pliušinį žaisliuką. Kai jis paklausė šešiametį sūnų, ko šis norėtų, alkanas vaikas atsakė: „Aš norėčiau avižinės košės.“
Brolis Radas pažadėjo mažajam berniukui, kad parūpins avižinės košės ir gal dar ką nors. Tada jis nuėjo į vyskupo sandėlį ir paėmė maisto bei kitų dalykų neatidėliotiniems šeimos poreikiams patenkinti.
Tą rytą dosnus pastarųjų dienų šventasis jam buvo davęs 50 dolerių „žmogui, kuriam reikės paramos“. Brolis Radas šiltai aprengė tris savo vaikus ir nuėjo pirkti kalėdinių dovanų – trys jo vaikai rinko žaislus neturtingiems vaikams.
Sukrovę į automobilį maistą, drabužius, dovanas, kalėdinę eglutę ir žaisliukus, Radai nuvažiavo pas tą šeimą. Ten jie padėjo mamai ir jos vaikams papuošti eglutę. Tada po ja sudėjo dovanas, o mažajam berniukui padovanojo didelę pakuotę avižinių dribsnių.
Mama apsiašarojo, vaikai džiūgavo, ir visi kartu sugiedojo kalėdinę giesmę. Tą vakarą susirinkusi vakarienės Radų šeima dėkojo, kad galėjo suteikti Kalėdų džiaugsmo kitai šeimai ir padėti mažajam berniukui gauti avižinės košės.1
Kristus ir davimo dvasia
Pagalvokite, kaip papratai, bet kilniai mūsų Dangiškasis Tėvas pasirinko pažymėti savo Sūnaus gimimą. Tą šventą naktį angelai pasirodė ne turtuoliams, o piemenims. Kūdikėlis Kristus gimė ne rūmuose, o tvartelyje. Jis buvo suvystytas ne šilkais, o paprastais vystyklais.
Tų pirmųjų Kalėdų kuklumas pranašavo, kaip Gelbėtojas gyvens. Nors buvo sukūręs žemę, gyvenęs didybėje bei šlovėje ir stovėjęs Tėvo dešinėje, Jis atėjo į žemę kaip bejėgis kūdikis. Jo gyvenimas buvo kuklaus kilnumo pavyzdys, Jis vaikščiojo tarp vargšų, ligonių, liūdinčių ir prislėgtų.
Nors buvo karalius, Jis nesiekė nei žmonių garbinimo, nei turtų. Jo gyvenimas, Jo žodžiai ir Jo kasdieniai darbai tapo paprasto, bet gilaus kilnumo paminklais.
Jėzus Kristus, kuris tobulai mokėjo duoti, paliko mums davimo pavyzdį. Tiems, kurių širdis slegia vienatvė ir sielvartas, Jis teikia užuojautą ir paguodą. Ištiktiems kūno ir proto negalavimų bei kančių Jis teikia meilę ir gydymą. Tiems, kurių sielas slegia nuodėmė, Jis siūlo viltį, atleidimą ir išpirkimą.
Jei Gelbėtojas dabar būtų tarp mūsų, mes Jį rastume ten, kur Jis visada būdavo – tarnaujantį romiems, liūdintiems, nuolankiems, prislėgtiems ir turintiems vargdienio dvasią. Per šias Kalėdas ir visada dovanokime dovanas Jam – mylėkime taip, kaip myli Jis. Atminkime nuolankų Jo gimimo, dovanų ir gyvenimo kilnumą. Paprastais gerumo, tikrosios meilės ir atjautos darbais pripildykime pasaulį Jo meilės ir gydančios galios šviesos.
© 2014 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Leidimas anglų kalba patvirtintas 6/14. Vertimas patvirtintas 6/14. First Presidency Message, December 2014 vertimas. Lithuanian. 10872 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
Prezidentas Uchtdorfas moko, kad turėtume sekti Gelbėtojo davimo pavyzdžiu. Pagalvokite, ar nevertėtų jūsų lankomus žmones paprašyti iš eilės papasakoti, kuo Gelbėtojas apdovanojo juos ir kaip jie galėtų tas dovanas panaudoti tarnaudami kitiems. Pavyzdžiui, jei narys palaimintas muzikiniais gabumais, jis ar ji galėtų eiti giedoti kalėdinių giesmių kaimynams. Galite pasiūlyti savo lankomiesiems atsiklaupus melstis ir prašyti įkvėpimo, kokiomis dovanomis dalintis, kaip dalintis ir su kuo. Veikite pagal gautą įkvėpimą.