Mus veda pranašai

Prieš keletą metų sėdėjau viename Solt Leiko šventyklos kambaryje, kuriame kas savaitę susirenka Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas. Žvelgiau į priešais Pirmąją Prezidentūrą esančią sieną ir mačiau visų Bažnyčios Prezidentų portretus.

Žvelgdamas į juos, savo pirmtakus, – nuo pranašo Džozefo Smito (1805–1844) iki prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) – pamaniau: „Koks aš dėkingas už kievieno iš jų patarimą.“

Tai nuostabūs, niekada nesuabejoję, niekada nesusvyravę ir niekada nepalūžę vyrai. Jie yra Dievo vyrai. Galvodamas apie šių dienų pranašus, kuriuos pažinojau ir mylėjau, prisimenu jų gyvenimus, jų savybes ir įkvėptus mokymus.

Kai gimiau, Bažnyčios Prezidentu buvo prezidentas Heberis Dž. Grantas (1856–1945). Mąstydamas apie jo gyvenimą ir mokymus, esu įsitikinęs, kad prezidentas Grantas visada rodė atkaklumo pavyzdį – atkaklumo tame, kas gera ir kilnu.

Prezidentas Džordžas Albertas Smitas (1870–1951) buvo Bažnyčios Prezidentu tuo metu, kai tarnavau vyskupu savo apylinkėje Solt Leik Sityje. Jis pastebėjo, kad tarp Viešpaties ir priešininko vyksta nuožmi kova. Jis mokė: „Jei liksite Viešpaties pusėje, būsite Jo įtakoje ir nenorėsite elgtis neteisingai.“¹

1963 m. prezidentas Deividas O. Makėjus (1873–1970) pašaukė mane tarnauti Dvylikos Kvorumo nariu. Savo gyvenimu jis mokė rūpintis kitais. Jis sakė: „Tikroji kriksčionybė yra darbais reiškiama meilė.“²

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas (1876–1972), vienas iš produktyviausių Bažnyčios rašytojų, savo gyvenime vadovavosi evangelinio išsimokslinimo principu. Jis nuolat skaitė Raštus ir buvo vienas iš mano pažįstamų, geriausiai išmanančių Raštų mokymus ir doktrinas.

Kai buvau dar vaikas, prezidentas Haroldas B. Ly (1899–1973) tarnavo mano kuolo prezidentu. Mėgstamiausia jo citata buvo: „Stovėkite šventose vietose ir nesitraukite.“³ Jis ragino šventuosius būti darnoje su Šventąja Dvasia ir paklusti Jos kuždesiams.

Manau, kad prezidentas Spenseris V. Kimbolas (1895–1985) savo gyvenime vadovavosi pasišventimo principu. Jis buvo visiškai ir nedviprasmiškai pasišventęs Viešpačiui. Jis pasišventusiai gyveno sekdamas Evangelija.

Prezidentas Ezra Taftas Bensonas (1899–1994), tapęs Bažnyčios prezidentu, pašaukė mane tarnauti savo antruoju patarėju Pirmojoje Prezidentūroje. Jo vadovavimo principas buvo meilė, kuri išreiškiama jo mėgstamiausioje citatoje, Gelbėtojo žodžiuose: „Kokie vyrai jūs turėtumėt būti? Iš tiesų sakau jums – tokie, kaip aš esu.“⁴

Prezidentas Hovardas V. Hanteris (1907–1995) kituose visad ieškojo to, kas geriausia. Jis visada buvo paslaugus, visada nuolankus. Man teko privilegija tarnauti jo antruoju patarėju.

Prezidentas Gordonas B. Hinklis mus mokė stengtis iš visų jėgų. Jis galingai liudijo apie Gelbėtoją ir Jo misiją. Jis mokė mus su meile. Man teko garbė tarnauti jo pirmuoju patarėju, ir man tai buvo garbė ir palaiminimas.

Gelbėtojas siunčia pranašus todėl, kad Jis myli mus. Šį spalį, per visuotinę Bažnyčios konferenciją, mes vėl turėsime privilegiją dalintis Jo žodžiu. Šią pareigą mes vykdome su visu rimtumu ir nuolankumu.

Esame nepaprastai palaiminti, kad žemėje yra atkurtoji Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir kad ji yra pastatyta ant apreiškimo uolos. Nuolatinis apreiškimas yra Jėzaus Kristaus Evangelijos gyvybės šaltinis.

Pasiruoškime gauti asmeninį apreiškimą, kuris dažnai aplanko per visuotinę konferenciją. Teprisipildo mūsų širdys tvirto ryžto, kai kelsime ranką, kad palaikytume gyvuosius pranašus ir apaštalus. Viliuosi, kad klausydamiesi jų pranešimų būsime apšviesti, pakylėti, paguosti ir sustiprinti. Būkime pasiruošę iš naujo pasišvęsti Viešpačiui Jėzui Kristui – Jo Evangelijai ir Jo darbui – gyventi atnaujintu ryžtu laikytis Jo įsakymų ir vykdyti Jo valią.