Savigarbos ugdymas per savarankiškumą

Buvau vedęs, turėjau tris vaikus ir buvau bedarbis. Darbų trūkumas mane varė į neviltį. Jaudinausi dėl savo šeimos saugumo ir ėmiau prarasti tikėjimą savimi.

Žmona Karla paragino mane apsilankyti savarankiškumo skatinimo grupėje. Buvo nejauku sau prisipažinti, kad esu bedarbis, tačiau toje grupėje ji ragino mane apsilankyti tam, kad galėčiau pasirūpinti savo šeima.

Nenoriai pabandžiau. Lankydamasis toje grupėje supratau, kad mano anglų kalbos žinios galėtų labai praversti darbo rinkoje. Anglų kalbos mokiausi savo misijoje, tad ja temokėjau kalbėtis apie religiją. Kad praturtinčiau savo žodyną, užsiregistravau į Bažnyčios organizuojamas anglų kalbos pamokas. Kai kartą grįžau iš anglų kalbos kursų, Karla man padavė telefoną.

„Kas tai?“ – paklausiau aš.

„Nežinau, – atsakė ji. – Jie kalba angliškai.“

Man skambino žmogiškųjų išteklių specialistas iš vienos stambiausių kompanijų Kosta Rikoje ir norėjo su manimi pasikalbėti. Buvau apstulbęs, bet pokalbis praėjo nepaprastai gerai. Vėliau sužinojau, kad tą pokalbį suorganizavo Karla.

Gavau darbą ir prisiminiau, kaip lankyta savarankiškumo skatinimo grupė man padėjo. Tuomet sugalvojau, kaip galėčiau geriau pritaikyti savo žinias. Ėmiau ieškotis dar geresnio darbo – ir radau. Vėliau ėmiau svarstyti, kaip pradėti savo paties statybų verslą.

Neįsivaizduoju, kur būčiau aš ir mano šeima, jei ne nauja pradžia, kurią mums davė savarankiškumo skatinimo iniciatyva. Išmokau nuolankumo ir prašyti Viešpaties pagalbos. Taip pat išmokau leisti man padėti tiems, kurie norėjo palaiminti mano gyvenimą. Turime labai daug palaiminimų. Dabar turiu savigarbos ir uždirbamais pinigais galiu laiminti savo šeimą. Žinau, kad Dvasia laimina nuolankiuosius.