Melskitės už kiekvieną seserį, paminėdamos jų vardus

Tikėjimas, šeima, parama

Paveikslėlis

Paramos bendrijos emblema

Raštuose apstu pavyzdžių to, kaip vyrai ir moterys meldėsi už kitus paminėdami jų vardus. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių yra Almos jaunesniojo tėvas. Angelas Almai jaunesniajam pasakė: „Tavo tėvas […] labai tikėdamas meldėsi dėl tavęs […] ; todėl tam, kad į jo tarnų maldas būtų atsakyta pagal jų tikėjimą, aš atėjau įtikinti tave Dievo galia ir valdžia.“ (Mozijo 27:14).

Kai meldžiamės vieni už kitus, mūsų širdys atsiveria ir galime gauti palaiminimus, kuriuos Viešpats nori suteikti. „Maldos tikslas yra ne pakeisti Dievo valią, bet gauti sau ir kitiems palaimas, kurias Dievas jau nori duoti, bet kurių mes turime paprašyti, kad gautume.“¹

Viena sesuo pasakojo, kad sunkiu jos gyvenimo laikotarpiu ją lankantys mokytojai dažnai paskambindavo arba parašydavo žinutę būtent tuomet, kai būdavo „ypatingai niūru“. Atrodė, kad jie žino, kada jai reikėdavo pakylėjimo. Ji žinojo, kad jie melsdavosi dėl jos tiek ją lankydami, tiek būdami vieni.

„Įsivaizduokite mūsų bendrą stiprybę, jeigu kiekviena sesuo ryte ir vakare, arba dar geriau, – kaip Viešpats įsakė, – nepaliaujamai melstųsi.“ – Tai Džiulės B. Bek, buvusios Visuotinės Paramos bendrijos prezidentės, žodžiai.² Melsdamosi už tas, kurias lankome, sustiprėsime asmeniškai ir kaip pastarųjų dienų šventųjų moterys.

Prezidentas Henris B. Airingas, Pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Melsitės, kad suprastumėte, kaip pažinti jų širdis. […] Turėsite žinoti, kaip pagal Dievą galite [joms] padėti, ir tai padaryti, kaip įmanoma geriau perteikiant Dievo meilę [joms].“³