Renkuosi Jo klausyti

Gimiau Bažnyčios narių šeimoje, todėl lankiau Pradinukų organizacijos ir jaunimo veiklas. Pradinukų organizacija man patiko dėl dainų ir pamokų.

Tačiau paauglystėje, persikėlusi į naują apylinkę, pradėjau tolti. Daugelį savaičių lankiau jaunimo veiklas, tačiau atsiribodavau nuo kitų ir nelabai dalyvavau. Sekmadienį nesimėgavau bažnyčia, bet vis joje lankydavausi. Supratau, kad tikrai nesu atsivertusi į Evangeliją ir jos mokymus. Neturėjau asmeninio liudijimo.

Kaip įprasta, per vieną pasninko ir liudijimų susirinkimą, mano mintys klajojo. Iš tikrųjų aš nesiklausiau, kaip apylinkės nariai liudijo, bet kiekvienam paliudijus sakiau amen. Tada viena sesuo nuėjo prie sakyklos ir ėmė liudyti. Kai ji paminėjo pyragą, pakėliau akis ir ėmiau klausytis.

„Visada kalbuosi su Dangiškuoju Tėvu, net kai kepu pyragą, – sakė ji. – Pasakau maldelę, kad pyragas pakiltų ir gerai pavyktų. Žinau, kad Jis atsako į mūsų maldas.“

Daug negalvojau apie tą liudijimą, kol kartą mūsų automobilis neužsivedė, kai mums reikėjo važiuoti į parduotuvę pirkti maisto. Tą akimirką prisiminiau sesers žodžius. Taigi, grįžau į savo miegamąjį paprašyti Dievo, kad mums padėtų, kad automobilis užsivestų. Atsiklaupiau ir pasimeldžiau. Kai baigiau, paėmiau automobilio raktelius ir įkišau į užvedimo spynelę. Ir tada atėjo atsakymas į mano maldą – užvedamo automobilio garsas.

Dėl to atsakymo į paprastą maldą aš beveik nuo atkritimo pasukau keliu, kuris padėjo man įgyti asmeninį liudijimą ir visiškai atsiversti į Evangeliją. Mano mėgstamos pradinukų dainos „Jo meilę aš jaučiu“ ¹ žodžiai tapo ne tik dainos žodžiais. Jie tapo jausmais, kuriuos tikrai jaučiu.

Dabar meldžiuosi dėl visko. Ir nors atsakymas ar jo laikas ne visada yra tokie, kokių trokštu, vis tiek renkuosi Jį išgirsti prisiminusi Nefio žodžius: „Bet štai, sakau jums, kad turite visada melstis ir neatlyžti“ (2 Nefio 32:9).