Jėzus Kristus – mano Gelbėtojas

1990-aisiais mūsų šeimoje gimė pirmas vaikas, graži mergytė. Tarybų Sąjunga buvo neseniai žlugusi, o mano šalis Estija atgavo religijos laisvę. Daug žmonių suskubo tuoktis bažnyčiose arba vežė savo mažamečius vaikus krikštyti. Tačiau, nors su žmona taip pat galvojome vežti dukrą krikštyti, nusprendėme to nedaryti. Nematėme prasmės to daryti. Daugeliui žmonių eiti į bažnyčią tuo metu buvo tiesiog madinga. Tai buvo daug metų drausta, o dabar vėl prieinama tradicija. Dažnai apeigose dalyvaujantys žmonės net netikėjo Dievu. Mes taip pat nebuvome tikintys, ir mums nebuvo prasmės krikštyti savo vaiką be tikėjimo Dievu ir Jėzumi Kristumi. Tuo metu maniau, kad krikštijimas turėtų būti labiau panašus į sandorą su Dievu, bet ką mano vos kelių mėnesių kūdikis gali žinoti apie sandorą? Taigi, nors mūsų vaikas nebuvo pakrikštytas liuteronų bažnyčioje, tai buvo pirmas kartas, kai pagalvojome apie Dievą ir Jo šventas apeigas.

Po dvejų metų sutikome misionierius ir jie papasakojo apie atkurtąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią ir jos principus. Visa tai atrodė taip tikra, kad jau per pirmąjį susitikimą pareiškėme, jog norime krikštytis. Per kitus susitikimus misionieriai mus mokė ir ruošė krikštui. Vienas iš svarbiausių mokymų man buvo supratimas, kad Jėzus Kristus yra mano Gelbėtojas. Jis paaukojo savo gyvybę už mano nuodėmes, kad mano šeima ir aš galėtume amžinai gyventi su savo Dangiškuoju Tėvu. Prisimenu, kad mąsčiau, kaip galėčiau parodyti Jam dėkingumą už tai, ką Jis padarė dėl manęs. Supratau, kad vienintelis būdas parodyti Jam dėkingumą tai priimti Jo mokymus, jais sekti ir tarnauti Jam.

Jau trisdešimt savo gyvenimo metų praleidau tarnaudamas Jam ir galiu paliudyti, kad tikiu Kristų. Aš, kaip Jo Bažnyčios narys, tikiu Juo visa širdimi. Kaip jo tarnas, noriu pakviesti visus „atei[ti] pas Kristų ir tobulė[ti] jame“, kaip sakė Moronis, „ir atsisaky[ti] visokios bedievystės“ (Moronio 10:32). Liudiju, kad Jis yra Dievo Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas.

Džozefas Smitas, pirmasis šio Evangelijos laikotarpio pranašas, rašė:

„Mes tikime Dievą, Amžinąjį Tėvą, ir jo Sūnų Jėzų Kristų, ir Šventąją Dvasią.

Mes tikime, kad per Kristaus apmokėjimą visa žmonija gali būti išgelbėta per paklusnumą Evangelijos įstatymams ir apeigoms.“ (Tikėjimo Teiginių 1:1, 3).

Mes visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar rasės, galime būti išgelbėti tomis pačiomis sąlygomis. Kad gautume amžinąjį gyvenimą, visi turime Jį tikėti, atgailauti už savo nuodėmes, būti pakrikštyti Jo vardu, gauti Šventosios Dvasios dovaną ir ištverti iki galo.

Visais laikais, kaip ir dabar, tai skelbti Viešpats Dievas siuntė Savo šventus pranašus tarp visų žmonių.

Dar likus šimtams metų iki Kristaus žemiškosios tarnystės pranašas Izaijas rašė apie Jį:

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. […]

Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. […] Jo žaizdomis esame išgydyti.“ (Izaijo 53:4–5).

Jei sugebėtume tikrai pajusti Gelbėtojo meilę mums ir galimybes, kurias Jis mums suteikė per Savo auką, neatidėliotume atgailos už nusižengimus. Ką tai reiškia? Tai reiškia laikytis Dievo įsakymų ir sutvarkyti savo gyvenimą. Tai reiškia atgailauti už nuodėmes – dideles ir mažas. Tai reiškia mylėti artimą, gyventi pavyzdingai ir būti geru sutuoktiniu. Tai reiškia pavyzdžiu ir pamokymais rodyti savo vaikams, kaip eiti tiesos ir išminties keliu. Tai reiškia būti sąžiningiems savo reikaluose ir tarnauti kitiems, įskaitant dalijimąsi Jėzaus Kristaus Evangelija su pasauliu ir tarnavimą su meile tiems, kuriems to reikia.

Tikiuosi, kad visi pažinsime ir mylėsime savo Viešpatį paklusdami Jo žodžiui, kad būsime tarp tų palaimintųjų, kurie išgirdo ir patikėjo Jo vertingais žodžiais Getsemanės sode paskutinę Jo mirtingojo gyvenimo naktį: „Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.“ (Jono 17:3). Ir tai aš liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.